Šubravcų draugijai priklausė universiteto elitas, profesoriai ir įtakingi miesto gyventojai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Legaliai veikė įvai\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Šubravcų draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Legaliai veikė įvai\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Šubravcų draugijos kodekse buvo suformuluotos nuo įprastų aukštuomenės normų besiskyrusios narių elgesio ir veiklos normos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Šubravcų draugijos kodekse suformuluotos narių elgesio \nir veiklos normos griežtai skyrėsi nuo įprastų aukštuomenės nor\nmų. Girtavimo, azartinių žaidimų smerkimas, kova prieš asme\nnines bei visuomenines ydas rodė ryškų šios organizacijos švie\ntėjiškos veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, XII šubravcų kodekso \nstraipsnis reikalavo, kad draugijos narys kauptų nuosavą bib\nlioteką, kurioje būtinai turi būti visuotinės istorijos ir geografi\njos veikalų; tai rodo esminius švietėjiško ugdymo bruožus - vi\nsuotinumą ir universalumą3.
Šubravcų draugijos humoristinis laikraštis Wiadomości brukowe išgarsino draugiją net už Lietuvos ribų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Draugijos narių leidžiamas \nhumoristinis laikraštis Wiadomości brukowe (Grindinio žinios), \nkuriame aktyviai bendradarbiavo ir M. Balinskis, tęsė XVIII a. \nAnglijoje leidžiamo žurnalo Spectator tradicijas. Satyriniai kil\nmingųjų kasdienio gyvenimo vaizdai, negailestinga baudžia\nvos kritika, atviras šaipymasis iš obskurantizmo ir tradiciona\nlizmo išgarsino draugiją net už Lietuvos ribų.
Vilniuje veikusiai Šubravcų draugijai priklausė universiteto elitas, profesoriai ir įtakingi miesto gyventojai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Legaliai veikė įvai\nrios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap\ntardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per\nspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo \nVilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė \nuniversiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy\nventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar\nmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino \nsenovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per\nkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž\ngantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- \nviu.
Šubravcų tradicijų tęsėju sumanytame leidinyje „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ rašė buvę Vilniaus universiteto profesoriai, mokslininkai ir literatai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 58
„Wizerunki i Roz trząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo įpras tas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių, aštuoni su šia įstaiga nesusiję moksli ninkai ir devyniolika literatų, kurių dauguma buvo to univer siteto absolventai. Sunku tarp jų būtų pažinti recenzijos auto rių.
„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, o leidinyje rašė 18 buvusių Vilniaus universiteto profesorių, 8 kiti mokslininkai ir 19 literatų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 449
Sunku identifikuoti ir recenzijos autorių. ,,Wizerunki i\nRoztrząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo\nįprastas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip\nšubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika\nbuvusių Vilniaus universiteto profesorių, astuoni su šia\nįstaiga nesusiję mokslininkai ir devyniolika literatų, kurių\ndauguma buvo to universiteto absolventai.