Visuomenės būklės ir reformų aptarimas draugijose, salonuose ir vakaruose
3 teiginiai2 įrašai3 ryšiai
XIX a. antrajame dešimtmetyje draugijų, salonų ir vakarų aplinkoje aptarinėtos visuomenės būklės, reformų, baudžiavos paveldo ir politinės problemos. Praktika siejama su legaliosiomis ir pusiau legaliosiomis draugijomis bei filantropinių susivienijimų narių tarimusi dėl tikslų.
Vilniaus universitetas tapo svarbiausiu VI ## Puslapis 7 kultūros židiniu visoje Rusijos imperijoje. Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai.
Vilniaus universitetas tapo svarbiausiu VI ## Puslapis 7 kultūros židiniu visoje Rusijos imperijoje. Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje salonuose, vakaruose ir draugijose atvirai aptarinėtos socialinės, politinės problemos, valdžios reformavimo ir baudžiavos paveldo klausimai.
Po Napoleono sutriuškinimo Rusijoje kurį laiką pastebimas visuomeninio gyvenimo pagyvėjimas. Buvo kuriamos legalios ir pusiau legalios draugijos, salonuose ir vakaruose atvirai aptarinėjamos socialinės, politinės problemos. Drąsiau keliami valdžios reformavimo, baudžiavos paveldo klausimai.