Santrauka
Šubravcų draugijos nariai, išstudijavę Jano Lasickio knygą apie dievus, pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais. Praktika buvo draugijos narių simbolinio tapatinimosi ir vidinės savivardystės forma.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: antrasis XIX a. dešimtmetis
- periodas: naujieji_laikai
- amziai: XIX
Kas tai
- kategorija: kultūrinė praktika
Atlikimas
- kas atlieka: Šubravcų draugijos nariai.
- kada atliekama: antrajame XIX a. dešimtmetyje.
- kaip atliekama: draugijos nariams pasirenkant senovės lietuvių dievybių vardus.
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Išstudijavę Jano Lasickio knygą, Šubravcų draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Išstudijavę Jano Lasickio knygą, Šubravcų draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Legaliai veikė įvai rios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai ap tardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik per spektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gy ventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sar matą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Per kūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaiž gantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušla- viu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |