Šubravcų narių pasivadinimas senovės lietuvių dievybių vardais
3 teiginiai2 įrašai12 ryšių
Šubravcų draugijos nariai, išstudijavę Jano Lasickio knygą apie dievus, pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais. Praktika buvo draugijos narių simbolinio tapatinimosi ir vidinės savivardystės forma.
Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
Lietuvių mitologija šiuo metu domėjosi ne tik mokslininkai, rašytojai, bet ir visa apsišvietusioji visuomenė, akademinis jaunimas. Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towarzystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais. Šios masoniškos draugijos, susispietusios apie satyrinį laikraštį „Wiadomošci Brukowe“ (1816-1822), nariai buvo pasirinkę pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos (pvz., Perkūnas, Poklus, Wajžgantos) ir privalėjo rinkti medžiagą apie mitinius personažus, kurių vardais buvo pasivadinę, kad tuo prisidėtų prie sudarymo lietuvių mitologijos, kuri su laiku galėtų būti draugijos išleista4. Mitinio personažo Palemono vardu buvo pasivadinusi Raseinių masonų lošė5.
Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.