Paprotys

Šubravcų narių pasivadinimas senovės lietuvių dievybių vardais

3 teiginiai2 įrašai12 ryšių

Šubravcų draugijos nariai, išstudijavę Jano Lasickio knygą apie dievus, pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais. Praktika buvo draugijos narių simbolinio tapatinimosi ir vidinės savivardystės forma.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Aleksandras BalinskisJanas ChodzkaJokūbas ŠimkevičiusJuozapas ZavadskisKazimieras KontrimasMykolas BalinskisLietuviaiŠubravcų draugijaVilniusVisuomenės būklės ir reformųaptarimas draugijose, salonuose irvakaruoseŠubravcų narių pasivadinimas senovėslietuvių dievybių vardais

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Išstudijavę Jano Lasickio knygą, Šubravcų draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
t-003vidutinis

Šubravcų draugijos nariai rinkosi senovės lietuvių mitologijos pseudonimus ir privalėjo rinkti medžiagą apie pasirinktus mitinius personažus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuvių mitologija šiuo metu domėjosi ne tik mokslininkai, rašytojai, bet ir visa apsišvietusioji visuomenė, akademinis jaunimas. Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towarzystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais. Šios masoniškos draugijos, susispietusios apie satyrinį laikraštį „Wiadomošci Brukowe“ (1816-1822), nariai buvo pasirinkę pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos (pvz., Perkūnas, Poklus, Wajžgantos) ir privalėjo rinkti medžiagą apie mitinius personažus, kurių vardais buvo pasivadinę, kad tuo prisidėtų prie sudarymo lietuvių mitologijos, kuri su laiku galėtų būti draugijos išleista4. Mitinio personažo Palemono vardu buvo pasivadinusi Raseinių masonų lošė5.

Vilniuje veikusi šubravcų draugija išgarsėjo, o jos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas