Iš didžiųjų santarvės valstybių pirmoji pripažino Lietuvą Šiaurės Amerika (VII.28); Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija pripažino tiktai 1922 metų gruodžio 20 dieną, pateikusios sąlygą, kad Lietuva pripažintų Versalio sutarties nuostatus, liečiančius.
Karališkosiose ekonomijose jis ėmėsi radikalių reformų: \nsteigė palivarkus, vietoje činšo reikalavo dviejų dienų lažo per savaitę, \nbuvo pradėta naujai rūšiuoti žemę, įvertinant jos kokybę, pradėti me- \nlioruoti laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos (olandų) gyvulių veis-\nlės. A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė \nmatininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
visų prekybos įmonių savininkų, lietuviai – vos 13 proc. Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lie- tuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje. Pirmais neprik 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 151 lausomybės metais tūkstančiai emigrantų grįžo į Lietuvą, pirko žemę, pradėjo verslus, atidarė pramonės įmones, bankus.
Kai rug\npjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy\nko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa\npročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę\njų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar\nesanti pagonių šalis.
Viena priežasčių, dėl kurių Ispanija ir Portugalija neteko lyderių pozicijų, – per geras gyvenimas: iš Lotynų Amerikos plukdomas auksas neskatino plėtoti savų miestų ir jų ekono- mikos. Ispanijos galybės saulėlydį ženklino Nenugalimosios armados ne- sėkmė 1588 m. Nors jai išsilaipinti Anglijoje sutrukdė atsitiktinė audra, žygio Ispanija nekartojo.
Kai rug\npjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy\nko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa\npročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę\njų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar\nesanti pagonių šalis.
119\n\n## Puslapis 136\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nlankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der\nbio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo\nno sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos\nsostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis\nriteris Boucicaut24.