Santrauka
Iš didžiųjų santarvės valstybių pirmoji pripažino Lietuvą Šiaurės Amerika (VII.28); Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija pripažino tiktai 1922 metų gruodžio 20 dieną, pateikusios sąlygą, kad Lietuva pripažintų Versalio sutarties nuostatus, liečiančius.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Anglija Lietuvą pripažino 1922 m. gruodžio 20 d. kartu su Prancūzija, Italija ir Japonija. | c-001 | |
| t-002 Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją. | c-002 | |
| t-003 Ispanijos galybės saulėlydį ženklino Nenugalimosios armados nesėkmė 1588 m. Nors jai išsilaipinti Anglijoje sutrukdė atsitiktinė audra, žygio Ispanija nekartojo. | c-003 | |
| t-004 Vilniaus universiteto profesorių veikalai pasiekė Angliją: Smigleckio „Logika“ rėmėsi Oksfordo daktarai, o Sarbievijaus poezija buvo išversta į anglų kalbą. | c-004 | |
| t-005 Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine. | c-005 | |
| t-006 Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lietuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje. | c-006 | |
| t-007 Rugpjūtį, pasibaigus pasirengimui mūšiams Prūsijoje, atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos. | c-007 | |
| t-008 Derbio grafas Henrikas vadovavo Gdansko uoste išsilaipinusiems lankininkams ir vėliau, kaip Henrikas IV, paveldėjo Anglijos sostą. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Anglija Lietuvą pripažino 1922 m. gruodžio 20 d. kartu su Prancūzija, Italija ir Japonija.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Iš didžiųjų santarvės valstybių pirmoji pripažino Lietuvą Šiaurės Amerika (VII.28); Anglija, Prancūzija, Italija ir Japonija pripažino tiktai 1922 metų gruodžio 20 dieną, pateikusios sąlygą, kad Lietuva pripažintų Versalio sutarties nuostatus, liečiančius Nemuno navigacijos režimą, t. y. jo internacionalizavimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją. Šiems tikslams įgyvendinti už Anykščių esančio Andrioniškio miške prie Teresboro palivarko (dabar Knebių kaimas) sukilėliai įrengė stovyklą, į kurią sutraukė didesnę dalį savo pajėgų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ispanijos galybės saulėlydį ženklino Nenugalimosios armados nesėkmė 1588 m. Nors jai išsilaipinti Anglijoje sutrukdė atsitiktinė audra, žygio Ispanija nekartojo.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ispanijos galybės saulėlydį ženklino Nenugalimosios armados ne- sėkmė 1588 m. Nors jai išsilaipinti Anglijoje sutrukdė atsitiktinė audra, žygio Ispanija nekartojo. XVII–XVIII a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus universiteto profesorių veikalai pasiekė Angliją: Smigleckio „Logika“ rėmėsi Oksfordo daktarai, o Sarbievijaus poezija buvo išversta į anglų kalbą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vilniaus universite- to profesorių veikalai pasiekė net protestantiškąją Angliją – pavyzdžiui, Martyno Smigleckio „Logika“ (1618 m.) rėmėsi ne tik Sorbonos, bet ir Oksfordo daktarai, o Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija 1646 m. buvo išversta iš lotynų į anglų kalbą ir skaitoma Europos universitetuose vietoje įprasto Horacijaus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
A. Tyzenhauzas siuntė jaunimą mokytis agronomijos į Angliją, įkūrė matininkų, buhalterių, statybininkų, veterinarų mokyklas Gardine. Jis
2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 89 Lietuvos valstiečiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lietuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Apie 350 000 lietuvių tuo metu gyveno JAV (iš jų 180 000 gimę Lie- tuvoje), apie 100 000 Vilniaus krašte, 6 000 – Anglijoje. Pirmais neprik
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 151 lausomybės metais tūkstančiai emigrantų grįžo į Lietuvą, pirko žemę, pradėjo verslus, atidarė pramonės įmones, bankus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rugpjūtį, pasibaigus pasirengimui mūšiams Prūsijoje, atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Derbio grafas Henrikas vadovavo Gdansko uoste išsilaipinusiems lankininkams ir vėliau, kaip Henrikas IV, paveldėjo Anglijos sostą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
119
Puslapis 136
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS lankininkų, kurie išsilaipino Gdansko uostė, vadovavo Der bio grafas Henrikas, vyresnysis Lankasterio kunigaikščio Jo no sūnus, kuris vėliau kaip Henrikas IV paveldėjo Anglijos sostą23. Prancūzams ir kitiems kariams vadovavo narsusis riteris Boucicaut24.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |