Santrauka
1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa. 1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių. Ši privilegija yra svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1387 m. įvyko Lietuvos krikštas. | c-001 | |
| t-002 Po Lietuvos krikšto feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą, nes pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą išpažinti. | c-002 | |
| t-004 Krikšto apeigos pirmiausia buvo atliktos Vilniuje, o paskui Jogaila važinėdamas krikštijo visas kitas žymesnes Lietuvos vietas. | c-007 c-006 | |
| t-006 Gana ilgai, iki pat nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvoją ir jos kaimynuose, paprastai buvo laikomasi šių kertinių politiškai Svarbių Lietuvos istorijos datų : 1) 1219-1236 (lietuvių gyvenamų plotų susivienijimas į valstybę), 2) 1385-1387 m. (Kriavo aktas. | c-008 | |
| t-009 Po Lietuvos krikšto pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. | c-002 | |
| t-010 Vytautas nuo pat pirmos krikšto dienos aktyviai daly vavo krikštijimo darbe, aiškindamas žmonėms tikėjimą, ragin damas juos krikštytis. | c-011 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1387 m. įvyko Lietuvos krikštas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Prasideda Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. 1387 Lietuvos krikštas. 1392–1430 žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto valdymo metai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Lietuvos krikšto feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą, nes pavaldiniui buvo nurodoma, kokį tikėjimą išpažinti.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsa- komybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 43 Lietuva paskutinė ir pėsčia valstybė alegoriniame Europos šalių žygyje prie kryžiaus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos krikštas papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Per menkos buvo dovanos, kad būtų vertusios veidmai niauti kad ir pagoniško tikėjimo lietuvį. Lietuviai krikštijosi Vytauto D. ir Jogailos paraginti ir pasiduodami jų įsakymams, nes buvo išleistas raštas, skelbiąs katalikybę Lietuvoje viešpa taujančiu tikėjimu ir įsakąs visiems jį priimti^1 ). Laisvi liko tik stačiatikiai, kaipo krikščionys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų. |
Santrauka: Lietuvos krikštas papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą. Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo kius juos tikėjimo tiesų, krikštijami.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų. |
Santrauka: Gana ilgai, iki pat nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvoją ir jos kaimynuose, paprastai buvo laikomasi šių kertinių politiškai Svarbių Lietuvos istorijos datų : 1) 1219-1236 (lietuvių gyvenamų plotų susivienijimas į valstybę), 2) 1385-1387 m. (Kriavo aktas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lietuvos istorijos periodizacija ir jos reikšmingieji etapai** Į klausimą, kokiais svarbiausiais etapais reikėtų išskirstyti visą Lietuvos istoriją, nėra dar galutinai nustatytų ribų. Į visą eilę svar bių Lietuvos praeities klausimų, ypač iš jos valstybinio gyvenimo pirmųjų šimtmečių, pažiūros ir pačiuose lietuviuose nėra nusisto vėjusios. Gana ilgai, iki pat nepriklausomybės dešimtmečių Lietuvoją ir jos kaimynuose, paprastai buvo laikomasi šių kertinių politiškai Svarbių Lietuvos istorijos datų : 1) 1219-1236 (lietuvių gyvenamų plotų susivienijimas į valstybę), 2) 1385-1387 m. (Kriavo aktas, Lietuvos krikštas), 3) 1569-1572 m. (Liublino unija, Gediminaičių [Jogailaičių ] dinastijos pabaiga), 4) 1795 m. (Lietuvos ir Lenkijos paskutinis padalinimas) ir 5) 1918 m. (nepriklausomybės pradžia).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas nuo pat pirmos krikšto dienos aktyviai daly vavo krikštijimo darbe, aiškindamas žmonėms tikėjimą, ragin damas juos krikštytis.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas nuo pat pirmos krikšto dienos aktyviai daly vavo krikštijimo darbe, aiškindamas žmonėms tikėjimą, ragin damas juos krikštytis. Jo, kaipo Gardino kunigaikščio, ant spaudos pridėtos privilegijų raštuose; taigi jis prisidėjo ir prie naujos visuomeninės tvarkos įvedimo. Tačiau viso šio darbo vadovu buvo Jogaila, kuris stengėsi Vytautą nustumti į šalį nuo rūpinimosi Lietuva ir krikšto reikalais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |