Santrauka
Lietuvos krikštas buvo vykdomas kaip aiškiai suorganizuota apeiginė ir politinė praktika: pirmiausia krikštyti bajorai, naikintos pagoniškos šventvietės, gyventojai skirstyti į būrius, duoti nauji vardai ir balti rūbai. Krikšto teikimas neapsiribojo Vilniumi, bet buvo tęsiamas ir kitose vietose, steigiamose parapijose.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Per 1387 m. Lietuvos krikšto apeigas Vilniuje pirmiausia turėjo būti krikštijami bajorai. |
| t-002 Per Lietuvos krikšto apeigas Jogailos įsakymu naikinti aukų židiniai, šventi medžiai, giraitės ir namuose gerbiami žalčiai. |
| t-003 Per Lietuvos krikšto apeigas kiekvienas pakrikštytasis gaudavo baltą rūbą kaip atgautos nekaltybės ženklą. |
| t-004 1387 m. vasario 17 d. Jogailos privilegija Vilniaus vyskupui laikoma svarbiausiu krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktu. |
| t-005 Per Lietuvos krikšto apeigas žmonės buvo krikštijami būriais, atskirai vyrai ir moterys, kiekvienam būriui suteikiant vardą. |
| t-006 Po Lietuvos krikšto bažnyčios pradėtos statyti Ukmergėje, Maišiagaloje, Medininkuose, Nemenčinėje ir kitose rytinės Lietuvos vietose. |
| t-007 Krikšto apeigos pirmiausia buvo atliktos Vilniuje, o paskui Jogaila važinėdamas krikštijo visas kitas žymesnes Lietuvos vietas. |
| t-008 1387 metais krikšto teikimas neapsiribojo vien Vilniumi, o buvo tęsiamas ir kitose Lietuvos vietose. |
| t-009 1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių. |
| t-010 Per Lietuvos krikštą Jogaila krikštijamiesiems duodavo baltų vilnonių rūbų, kad būtų įvykdytas liturginis reikalavimas. |
| t-011 Lietuvos krikšto metu žmonės klausė kunigų, aiškinusių katalikybės kilnumą ir jos būsimą vietą vietoj senojo lietuvių tikėjimo. |
| t-012 Per Lietuvos krikštą Jogaila krikštijamiesiems duodavo baltų vilnonių rūbų, kad būtų įvykdytas liturginis reikalavimas. |