Santrauka
Želigovskio smurtas. Tuo būdu Suvalkų sutartis, tik dvi dienos po pasirašymo, buvo sulaužyta, ir tas apgaulės ir smurto žygis sutrukdė visą tolesnį Lietuvių ir Lenkų santykių tvarkymą. Esą, atsiradęs jų kariuomenėje generolas maištininkas Želigovskis ir savavališkai užėmęs Vilnių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Per derybas lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link. | c-001 | |
| t-002 Želigovskio smurtas sulaužė Suvalkų sutartį praėjus dviem dienoms po jos pasirašymo ir sutrikdė Lietuvos ir Lenkijos santykių tvarkymą. | c-002 | |
| t-003 Lenkija teigė, kad generolas Želigovskis savavališkai užėmė Vilnių, tačiau šaltinis šį aiškinimą vadino pramanu. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Per derybas lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pati sutartis turėjo galioti, ligi visi ginčo klausimai tarp Lietuvos ir Lenkijos bus galutinai išspręsti. Želigovskio smurtas. Jau derybų metu lenkų karo jėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Želigovskio smurtas sulaužė Suvalkų sutartį praėjus dviem dienoms po jos pasirašymo ir sutrikdė Lietuvos ir Lenkijos santykių tvarkymą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Suvalkų sutarties parašai. govskio vedamos, puolė Vilnių nuo Lydos pusės ir jį užėmė (9 d.), lietuviams visai to nelaukiant ir neturint ten pakankamai jėgų atsilaikyti (lietuvių Vilniuje tebuvo vos 3 batalijonai). Tuo būdu Suvalkų sutartis, tik dvi dienos po pasirašymo, buvo su- laužyta, ir tas apgaulės ir smurto žygis sutrukdė visą tolesnį Lietuvių ir Lenkų santykių tvarkymą. Lenkija, nebegalėdama niekuo pateisinti tokio savo elgesio, pramanė „sukilimo” pa- saką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkija teigė, kad generolas Želigovskis savavališkai užėmė Vilnių, tačiau šaltinis šį aiškinimą vadino pramanu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lenkija, nebegalėdama niekuo pateisinti tokio savo elgesio, pramanė „sukilimo” pa- saką. Esą, atsiradęs jų kariuomenėje generolas maištininkas Že- ligovskis ir savavališkai užėmęs Vilnių. Jo kariuomenė (dvi pėstininkų ir viena raitelių divizija, kurios buvo vadinamos lie- tuvių bei gudų divizijomis), esą, buvusi taip pat sukilusi. Iš tikro Želigovskio kariuomenė buvo taip sudaryta, kad joje būtų daug vilniškių ir artimų sričių žmonių: tuo būdu buvo lengviau teisintis, kad, esą, tos divizijos negalėjusios palikti neišvaduotos savo tėviškės, ir nužygiavusios, nepaisydamos santarvės rei- kalavimų klausančios Lenkų vyriausybės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |