Lozana

Santrauka

gatai išvyko į Lozaną (Lausanne, Šveicarijoje), kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lozanoje pavergtų tautų kongresas pareikalavo visiškai nepriklausomos Lietuvos atstatymo.		c-001
t-002 Kai 1916 m. birželį Lozanos pavergtųjų tautų kongrese lietuviai pirmąkart išsakė tikslą paskelbti savo šalies nepriklausomybę, karinė vokiečių valdžia neleido daug spekuliuoti šia tema.		c-002
t-003 JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvių informacijos biuro Lozanoje veiklą (vedėjas Juozas Gabrys-Paršaitis ir kt.), publikacijas užsienio kalbomis apie Lietuvą, kuriose kėlė Lietuvos nepriklausomybės reikalą.		c-003
t-004 Kiek vėliau trys Komiteto delegatai išvyko į Lozaną (Lausanne, Šveicarijoje), kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lozanoje pavergtų tautų kongresas pareikalavo visiškai nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, Rusijos pavergtoms tautoms kreipiantis į Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentą Vilsoną. Kiek vėliau trys Komiteto dele- gatai išvyko į Lozaną (Lausanne, Šveicarijoje), kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Okupacinė valdžia, nepatenkinta tokiuo reikalavimu, sumanė pati organizuoti vietinę lietuvių atstovybę, pavadintą Vertrauensrat, t. y. pasitikėjimo taryba, kuri tarnautų vokie- čių administracijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kai 1916 m. birželį Lozanos pavergtųjų tautų kongrese lietuviai pirmąkart išsakė tikslą paskelbti savo šalies nepriklausomybę, karinė vokiečių valdžia neleido daug spekuliuoti šia tema.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai 1916 m. birželį Lozanos pavergtųjų tautų kongrese lietuviai pirmąkart išsakė tikslą paskelbti savo šalies nepriklausomybę, karinė vokiečių valdžia neleido daug spekuliuoti šia tema. Apie Lietuvos nepriklausomybę ji prabilo tik karo pabaigoje, ta- čiau nepalaikė Lietuvos ir Lenkijos unijos schemų, kaitaliojo žemių ribas, mažino lenkų skaičių ir įtaką Oberosto teritorijoje lietuvių ir baltarusių naudai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: JAV lietuviai finansiškai rėmė Lietuvių informacijos biuro Lozanoje veiklą (vedėjas Juozas Gabrys-Paršaitis ir kt.), publikacijas užsienio kalbomis apie Lietuvą, kuriose kėlė Lietuvos nepriklausomybės reikalą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

JAV lietuviai finansiš- kai rėmė Lietuvių informacijos biuro Lozanoje veiklą (vedėjas Juozas Ga- brys-Paršaitis ir kt.), publikacijas užsienio kalbomis apie Lietuvą, kuriose kėlė Lietuvos nepriklausomybės reikalą. 1918 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kiek vėliau trys Komiteto delegatai išvyko į Lozaną (Lausanne, Šveicarijoje), kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kiek vėliau trys Komiteto dele- gatai išvyko į Lozaną (Lausanne, Šveicarijoje), kur tų pavergtų tautų kongresas pareikalavo visai nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai