Santrauka
hos įvykių Lietuvoje pradėjo kurtis „organizacijos be organizacijos“, į kurias žmones telkė bendros idėjos, tikslai, kūrėsi etnokultūrinio pobūdžio kraštotyros draugijos, jų nariai ne tik rinko senosios lietuvių kultūros Lietuvos laisvės lygos surengtas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Po Prahos įvykių Lietuvoje pradėjo kurtis „organizacijos be organizacijos“, telkusios žmones bendromis idėjomis ir tikslais. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Po Prahos įvykių Lietuvoje pradėjo kurtis „organizacijos be organizacijos“, telkusios žmones bendromis idėjomis ir tikslais.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Prahos įvykių Lietuvoje pradėjo kurtis „organizacijos be organizacijos“, į kurias žmones telkė bendros idėjos, tikslai, kūrėsi etnokultūrinio pobū- džio kraštotyros draugijos, jų nariai ne tik rinko senosios lietuvių kultūros Lietuvos laisvės lygos surengtas pirmasis sovietmečiu viešas nesankcionuotas mitingas Vilniuje, skirtas Molotovo– Ribentropo paktui paminėti. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Romualdo Lanko nuotrauka
L I E T U V O S I S T O R I J A 232 palikimą, bet ir skatino domėtis tautos praeitimi, ugdė gyventojų tautinę savimonę, įsisteigė žygeivių klubų. Pusiau legalūs inteligentų klubai popu- liarėjo: iki 1965 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |