Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
R. Batūra minimas kaip autorius, rašęs apie XIII a. Lietuvos sostinės klausimą ir lietuvių kovas su totoriais. Šiame šaltinyje papildomai pateikta pilna jo vardo forma Romas Batūra ir bibliografinės nuorodos į įvadinę studiją šiame leidime bei darbus „Šiaulių..“, „Lietuva...“ ir „Karinė...“.
Patikrinti teiginiai
Romas Batūra 1966 m. rašė XIII a. Lietuvos sostinės klausimu ir nagrinėjo lietuvių kovas su totoriais.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
R. Batūra rašė : _XIII a. Lietuvos sostinės\nklausimu_ (AkMD, t. 20, 1966, 141-163 p.) ir apie lietuvių kovas su\ntotoriais^109.
Romas Batūra cituojamas aiškinant 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino kalavijuočius.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Sventopelko karą su Teutonų ordino broliais\n 1242 viešpaties dievo metais, o pirmiausia apie velnio pavydą dėl sėkmingo tikėjimo\n plitimo\n\n\n 262 Kalbama apie 1236.IX.22 Saulės (Šiaulių) mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino\nkalavijuočius (Ivinskis Z., Saulės—Šiaulių kautynės...; Pakarklis P., Lietuvių kova...;\nLietuvių karas.., p. 109—119; Benninghoven F., Der Orden...; Urban W., The Baltic.., p.\n158—159; Batūra R., Šiaulių.., p. 22—24).
191—192; Batūra R., Karinė..., р.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Minėtieji Numa ir\n 520 D. — contra castrum Gartham, Jer — burc zu Gartin. Apie Gardiną, jo vietą Lietuvos\nvalstybės gynyboje XIII—XIV a. žr. LE, t. 8, p. 972—985; Воронин H. H., Древнее\nГродно, с. 149—195; Пашуто В. Т., Гродно..., с. 191—192; Batūra R., Karinė..., р.\n105—107; to paties, Lietuva..., p. 98, 140, 161, 164; Ткачоу М. А., Замю..., c. 23—25;\nto paties, Абарончыя..., c. 52—55.
Romas Batūra minimas tarp autorių, siejusių 1262 m. žygio organizavimą su Mindaugu ir vadovavimą kariuomenei su Treniota.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie daugy bės krikščionių žūtį Kai brolis Heidenreichas, Kulmo vyskupas, šventino Torunės ligoninės koplyčią, buvusią už sienų, prūsai, gerai suprasdami šių apeigų reikšmę, subūrė kariuomenę, žiauriai užpuolė žmones, grįžtančius iš šventinimo apeigų, išžudė vyrus, o moteris ir 436 D.— Trinota filius regis Lethowinorum, Jer.— Des kunigis von Littouwin sun Trînôte. Dusburgietis, pažymėdamas giminystę, galbūt norėjo pabrėžti Treniotos ryšį su Mindaugu, nes 1262 m. žygį (jis datuojamas ir 1263 m.) organizavo Mindaugas, o tuo metu, kaip atrodo, Žemaitiją valdęs Treniota vadovavo kariuomenei (Regesta Lithuaniae, Nr. 393; Paszkiewicz H, Jagiellonowie..., p. 103; Lietuvių karas..., p. 159, 165; Batūra R., Lietuva..., p. 153). Treniota buvo ne Mindaugo, bet jo sesers sūnus (ПСРЛ, 2, стб 860; Пашуто В. T. Образование.., с. 492—493).
Romas BATŪRA международный конгресс.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
ROMAS BATŪRA\n\n\n\n\n\nмеждународный конгресс.
Vaidmenys: author · person
Kiti vardai: objektai/autoriai/Romas Batūra
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 4 | 5 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |