R. Batūra minimas kaip autorius, rašęs apie XIII a. Lietuvos sostinės klausimą ir lietuvių kovas su totoriais. Šiame šaltinyje papildomai pateikta pilna jo vardo forma Romas Batūra ir bibliografinės nuorodos į įvadinę studiją šiame leidime bei darbus „Šiaulių..“, „Lietuva...“ ir „Karinė...“.
Apie Sventopelko karą su Teutonų ordino broliais\n 1242 viešpaties dievo metais, o pirmiausia apie velnio pavydą dėl sėkmingo tikėjimo\n plitimo\n\n\n 262 Kalbama apie 1236.IX.22 Saulės (Šiaulių) mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino\nkalavijuočius (Ivinskis Z., Saulės—Šiaulių kautynės...; Pakarklis P., Lietuvių kova...;\nLietuvių karas.., p. 109—119; Benninghoven F., Der Orden...; Urban W., The Baltic.., p.\n158—159; Batūra R., Šiaulių.., p. 22—24).
Minėtieji Numa ir\n 520 D. — contra castrum Gartham, Jer — burc zu Gartin. Apie Gardiną, jo vietą Lietuvos\nvalstybės gynyboje XIII—XIV a. žr. LE, t. 8, p. 972—985; Воронин H. H., Древнее\nГродно, с. 149—195; Пашуто В. Т., Гродно..., с. 191—192; Batūra R., Karinė..., р.\n105—107; to paties, Lietuva..., p. 98, 140, 161, 164; Ткачоу М. А., Замю..., c. 23—25;\nto paties, Абарончыя..., c. 52—55.
Apie daugy bės krikščionių žūtį Kai brolis Heidenreichas, Kulmo vyskupas, šventino Torunės ligoninės koplyčią, buvusią už sienų, prūsai, gerai suprasdami šių apeigų reikšmę, subūrė kariuomenę, žiauriai užpuolė žmones, grįžtančius iš šventinimo apeigų, išžudė vyrus, o moteris ir 436 D.— Trinota filius regis Lethowinorum, Jer.— Des kunigis von Littouwin sun Trînôte. Dusburgietis, pažymėdamas giminystę, galbūt norėjo pabrėžti Treniotos ryšį su Mindaugu, nes 1262 m. žygį (jis datuojamas ir 1263 m.) organizavo Mindaugas, o tuo metu, kaip atrodo, Žemaitiją valdęs Treniota vadovavo kariuomenei (Regesta Lithuaniae, Nr. 393; Paszkiewicz H, Jagiellonowie..., p. 103; Lietuvių karas..., p. 159, 165; Batūra R., Lietuva..., p. 153). Treniota buvo ne Mindaugo, bet jo sesers sūnus (ПСРЛ, 2, стб 860; Пашуто В. T. Образование.., с. 492—493).