autorius

Romas Batūra

5 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001

Romas BATŪRA международный конгресс.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 33

ROMAS BATŪRA\n\n\n\n\n\nмеждународный конгресс.

t-002vidutinis

191—192; Batūra R., Karinė..., р.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 175

Minėtieji Numa ir\n 520 D. — contra castrum Gartham, Jer — burc zu Gartin. Apie Gardiną, jo vietą Lietuvos\nvalstybės gynyboje XIII—XIV a. žr. LE, t. 8, p. 972—985; Воронин H. H., Древнее\nГродно, с. 149—195; Пашуто В. Т., Гродно..., с. 191—192; Batūra R., Karinė..., р.\n105—107; to paties, Lietuva..., p. 98, 140, 161, 164; Ткачоу М. А., Замю..., c. 23—25;\nto paties, Абарончыя..., c. 52—55.

t-003vidutinis

Romas Batūra minimas tarp autorių, siejusių 1262 m. žygio organizavimą su Mindaugu ir vadovavimą kariuomenei su Treniota.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 143

Apie daugy bės krikščionių žūtį Kai brolis Heidenreichas, Kulmo vyskupas, šventino Torunės ligoninės koplyčią, buvusią už sienų, prūsai, gerai suprasdami šių apeigų reikšmę, subūrė kariuomenę, žiauriai užpuolė žmones, grįžtančius iš šventinimo apeigų, išžudė vyrus, o moteris ir 436 D.— Trinota filius regis Lethowinorum, Jer.— Des kunigis von Littouwin sun Trînôte. Dusburgietis, pažymėdamas giminystę, galbūt norėjo pabrėžti Treniotos ryšį su Mindaugu, nes 1262 m. žygį (jis datuojamas ir 1263 m.) organizavo Mindaugas, o tuo metu, kaip atrodo, Žemaitiją valdęs Treniota vadovavo kariuomenei (Regesta Lithuaniae, Nr. 393; Paszkiewicz H, Jagiellonowie..., p. 103; Lietuvių karas..., p. 159, 165; Batūra R., Lietuva..., p. 153). Treniota buvo ne Mindaugo, bet jo sesers sūnus (ПСРЛ, 2, стб 860; Пашуто В. T. Образование.., с. 492—493).

t-004aukstas

Romas Batūra 1966 m. rašė XIII a. Lietuvos sostinės klausimu ir nagrinėjo lietuvių kovas su totoriais.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 85

R. Batūra rašė : _XIII a. Lietuvos sostinės\nklausimu_ (AkMD, t. 20, 1966, 141-163 p.) ir apie lietuvių kovas su\ntotoriais^109.

t-005aukstas

Romas Batūra cituojamas aiškinant 1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino kalavijuočius.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 84

Apie Sventopelko karą su Teutonų ordino broliais\n 1242 viešpaties dievo metais, o pirmiausia apie velnio pavydą dėl sėkmingo tikėjimo\n plitimo\n\n\n 262 Kalbama apie 1236.IX.22 Saulės (Šiaulių) mūšį, kuriame lietuviai sutriuškino\nkalavijuočius (Ivinskis Z., Saulės—Šiaulių kautynės...; Pakarklis P., Lietuvių kova...;\nLietuvių karas.., p. 109—119; Benninghoven F., Der Orden...; Urban W., The Baltic.., p.\n158—159; Batūra R., Šiaulių.., p. 22—24).

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

ROMAS BATŪRA международный конгресс...