Popiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII trumpam laikotarpy (1388—1404) pasiuntė į Malburgą kelias bules, drausdami Vok. Ordino pasiuntinys grįžo į Malburgą aiškiai supratęs, kad Vytautas lengvai Žemaitijos neužleis, o Makras dar labiau palinko į Vytauto pusę.
Prie šio teisėtų\nįpėdinių veto pridėjo savo žodį ir Žemaičių bajorai, pasisaky\ndami neužleisią niekam savo krašto.\nPasireiškus tokiems abiejų pusių skirtumams, Kauno salos\nsuvažiavimas nutrūko. Ordino pasiuntinys grįžo į Malburgą\naiškiai supratęs, kad Vytautas lengvai Žemaitijos neužleis, o\nMakras dar labiau palinko į Vytauto pusę.
1388-1404 m. popiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII pasiuntė į Malburgą kelias bules, drausdami Vokiečių Ordinui pulti lietuvius neofitus.
Ordinu, kuris nustojo teisės rengti prieš\nLietuvą karo žygius, prisidengiant katalikų tikėjimo skelbimu.\nPopiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII trumpam\nlaikotarpy (1388—1404) pasiuntė į Malburgą kelias bules,\ndrausdami Vok. Ordinui pulti lietuvius, kaipo neofitus.
Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS\n\n## Puslapis 344\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nVII\nDVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, \nRAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS:\nAPIE MUITUS IR MOKESČIUS \nVILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS\nAutentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, \nrinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra \ndu laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai \nir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo\njant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu\nstatyto muito mokesčio.\nViename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų \nrugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie\ntuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara\nlius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena\nto tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai \ntvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs \natidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos \niždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo pre\nkių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko gali\nma reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
Teutonų \nordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa\ngonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me\ntais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto\nkami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 \nmetais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti \nbemaž visi Varmės miestai.\nTuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik \namžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai\nkų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Teutonų \nordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa\ngonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me\ntais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto\nkami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 \nmetais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti \nbemaž visi Varmės miestai.\nTuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik \namžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai\nkų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Lindenblatt Jahrbücher, p. 9 4 .\n52\nTas žygis buvo paskubomis ir slap\nta suruoštas, ir todėl didysis magist\nras tuokart mažai teturėjo svetimša\nlių, juk nesigarsino po visą Europą, \no slapčia iš Marienburgo išplaukė \nVysla laivais, paskui jūros įlanka \nįplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai \nbendrais bruožais ir ne taip išsamiai \napie šitai pasakoja.