Santrauka
Didysis magistras šiame įraše žymi Kryžiuočių ordino vyriausiąjį vadovą. Ankstesniame šaltinyje jis rodomas kaip ordino valdžios centras su taryba, o šiame šaltinyje matomas ir tiesiog mūšio sprendimus priimantis karo vadas, konkretizuotas Ulricho fon Jungingeno asmeniu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Didysis magistras metė rezervą į mūšį, kai pamatė, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai. | c-001 | |
| t-006 Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas žuvo kartu su beveik visa likusia Ordino vadovybe. | c-002 | |
| t-007 Matydamas, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai, didysis magistras į mūšį metė rezervą. | c-003 | |
| t-008 Žalgirio mūšyje žuvo didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino vadovybė ir apie 200 Ordino riterių. | c-004 | |
| t-009 Ordino priešakyje stovėjo didysis magistras su taryba. | c-005 | |
| t-010 Todėl 1309 m. didysis magistras su visa taryba atsikėlė į Marijenburgą, ir nuo to laiko vad. Prūsijos krašto magistrai išnyko, nes vadovybę perėmė patsai didysis magistras. | c-006 | |
| t-011 1390 metų sausio pradžioje visą savo šei mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. | c-007 | |
| t-012 Konradas Valenrodas 1390 m. tapo didžiojo magistro vietininku, o 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas didžiuoju magistru. | c-008 | |
| t-013 Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Didysis magistras metė rezervą į mūšį, kai pamatė, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo tarpu len ėmė spausti kryžiuočių dešinįjį flangą. Matydamas, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai, didysis magistras į mūšį metė rezervą. Kryžiuočiai mėgino apeiti lenkų
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas žuvo kartu su beveik visa likusia Ordino vadovybe.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
čių karinė mašina buvo sutriuškinta. Žuvo pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino va- dovybė, apie 200 Ordino riterių (trečioji dalis prūsiškųjų kryžiuočių) ir tūkstan- čiai eilinių kryžeivių bei samdinių. Nors Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, bet jam buvo suduotas stiprus smūgis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Matydamas, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai, didysis magistras į mūšį metė rezervą.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Matydamas, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai, didysis magistras į mūšį metė rezervą. Kryžiuočiai mėgino apeiti lenkų
64 ŽALGIRIO (GRIUNVALDO) MŪŠIS 1410 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žalgirio mūšyje žuvo didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino vadovybė ir apie 200 Ordino riterių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Žuvo pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino va- dovybė, apie 200 Ordino riterių (trečioji dalis prūsiškųjų kryžiuočių) ir tūkstan- čiai eilinių kryžeivių bei samdinių. Nors Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, bet jam buvo suduotas stiprus smūgis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ordino priešakyje stovėjo didysis magistras su taryba.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Savo organizaciją ordinas at- sinešė jau gatavą, susidariusią dar Palestinoje. Jo priešaky sto- vėjo didysis magistras (Hochmeister) su taryba. Tuo metu, kai ordinas atsikėlė į Pabaltijį, jo magistras gyveno jau Italijoje, nes beveik visas jo Palestinoje turėtąsias žemes ir pilis jau buvo atėmę turkai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Todėl 1309 m. didysis magistras su visa taryba atsikėlė į Marijenburgą, ir nuo to laiko vad. Prūsijos krašto magistrai išnyko, nes vadovybę perėmė patsai didysis magistras.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Todėl 1309 m. didysis ma- gistras su visa taryba atsikėlė į Marijenburgą, ir nuo to laiko vad. Prūsijos krašto magistrai išnyko, nes vadovybę perėmė patsai didysis magistras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1390 metų sausio pradžioje visą savo šei mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Acta, tai yra* 117
Puslapis 134
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Ordino pagalbos. 1390 metų sausio pradžioje visą savo šei mą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks tesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Konradas Valenrodas 1390 m. tapo didžiojo magistro vietininku, o 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas didžiuoju magistru.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda mi, esą žygio vadovavimas buvo pa vestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju ma gistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiški mo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vieti ninku, iki pat kapitulos suvažiavi mo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink tas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
130
Puslapis 147
Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvu sio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancū zais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį ma gistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pa galbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milži nišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo prie šais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magist ro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive’nų42. Skubinai persikėlus per Nemuną, kryžiuočių kariuomenė prie Strėvos upės išsiskyrė į du didelius dalinius. Pirmasis, kurį sudarė vien svetimšaliai riteriai, vadovaujami didžio jo magistro, nužygiavo Trakų link, bet tą miestą radę Skir gailos sudegintą, pasuko atgalios ir susijungė su kitu dali niu, kuris, vadovaujamas Vytauto ir Ordino maršalo, 40 kus darbus gaudavo vietą prie stalo Viduramžiais Vokietijoje prieš kiek- ir būdavo pagerbiamas, vieną karo žygį riteriai, susiruošę į 41 kovą, kariautojus, prisijungusius Schütz Chroń.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Ulrichas von Jungingenas
- krašto magistras (kraštas)
- magistras
- Lietuvos ir ordino sienos galutinis patvirtinimas pagal Melno taiką (1422 m.)
- Melno taikos ratifikavimas Veliuonoje (1423 m. gegužė)
- Ulrichas fon Jungingenas
- Verneris iš Orzelno (kryžiuočių ordino magistras, XIV a.)
- Vilniaus apgultis ir Kreivosios pilies sudeginimas (1390 m. rugsėjis-spalis)
- Vilniaus apgultis ir miesto padegimas (1377 m.)
- rezervas
- supremus dux
- Kryžiuočių ordino sostinės perkėlimas į Marijenburgą (1309 m.)
- Laivai