Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas žuvo kartu su beveik visa likusia Ordino vadovybe ir apie 200 Ordino riterių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 67
Tačiau Vytautas ir Jogaila pasiekė savo strateginį tikslą — vokie- čių karinė mašina buvo sutriuškinta. Žuvo pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino va- dovybė, apie 200 Ordino riterių (trečioji dalis prūsiškųjų kryžiuočių) ir tūkstan- čiai eilinių kryžeivių bei samdinių. Nors Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, bet jam buvo suduotas stiprus smūgis.
Žalgirio mūšyje didysis magistras metė rezervą į mūšį, kai pamatė, kad kova krypsta ne jo naudai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 66
Matydamas, kad mūšio sėkmė krypsta ne\njo naudai, didysis magistras į mūšį metė\nrezervą. Kryžiuočiai mėgino apeiti lenkų\n\n64 ŽALGIRIO (GRIUNVALDO) MŪŠIS 1410 m.
Įvadiniame straipsnyje teigiama, kad didžiajam magistrui Verneriui kronika reikalinga Ordino reformai ir karo prieš Lietuvą pateisinimui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Norint atremti visus Ordinui keliamus priekaištus ir įgyvendinti vidaus reformą,\ndidžiajam magistrui Verneriui reikėjo kronikos. Ši turėjo priminti Ordino veiklos tikslus ne\ntik broliams, bet ir visam krikščionių pasauliui: pateisinti vokiečių feodalų organizacijos,\nKryžiuočių ordino, egzistavimą ir po krikščionybės gynimo priedanga jo vedamą karą\nprieš Lietuvą.\n Petras iš Dusburgo puikiai suvokė ryšį tarp Ordino kovos prieš Pabaltijo tautas ir kitų\nfeodalinių riterių žygių prieš musulmoniškąjį pasaulį.
Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas Ordino didžiuoju magistru.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
22\nMiechovita, Strijkovskis \nir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda\nmi, esą žygio vadovavimas buvo pa\nvestas Konradui Valenrodui, kurį \njau tuo metu vadina didžiuoju ma\ngistru, kai Konradas Valenrodas \n1382 metais, sekmadienį prieš Šv. \nMykolą paskirtas Ordino didžiuoju \nmaršalu, 1387 metais per Apreiški\nmo Marijai šventę tapo didžiuoju \nkomtūru arba arkikomtūru, 1390 \nrugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro \nKonrado Ciolnerio fon Rotenšteino \nmirties, - ir didžiojo magistro vieti\nninku, iki pat kapitulos suvažiavi\nmo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink\ntas didž. magistru; mirė 1393 m. \nliepos 25 d.
Ordino priešakyje stovėjo didysis magistras (Hochmeister) su taryba.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 615
**Ordino valstybės santvarka.** Savo organizaciją ordinas at- sinešė jau gatavą, susidariusią dar Palestinoje. Jo priešaky sto- vėjo didysis magistras _(Hochmeister)_ su taryba.
Prieš 1392 m. žygį didysis magistras ir jo svita dėl pasitikėjimo Ordino kariuomenės galybe Lietuvą jau laikė nukariauta.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 146-147
130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Ka raliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo už miršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių me tų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvu sio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancū zais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį ma gistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pa galbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milži nišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo prie šais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magist ro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengi mas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė maž ne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive'nų42. Skubinai persikėlus per Nemuną, kryžiuočių kariuomenė prie Strėvos upės išsiskyrė į du didelius dalinius. Pirmasis, kurį sudarė vien svetimšaliai riteriai, vadovaujami didžio jo magistro, nužygiavo Trakų link, bet tą miestą radę Skir gailos sudegintą, pasuko atgalios ir susijungė su kitu dali niu, kuris, vadovaujamas Vytauto ir Ordino maršalo, 40 kus darbus gaudavo vietą prie stalo Viduramžiais Vokietijoje prieš kiek- ir būdavo pagerbiamas, vieną karo žygį riteriai, susiruošę į 41 kovą, kariautojus, prisijungusius Schütz Chroń.
Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas žuvo kartu su beveik visa likusia Ordino vadovybe.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 67
Tačiau Vytautas ir Jogaila pasiekė savo strateginį tikslą — vokie- čių karinė mašina buvo sutriuškinta. Žuvo pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino va- dovybė, apie 200 Ordino riterių (trečioji dalis prūsiškųjų kryžiuočių) ir tūkstan- čiai eilinių kryžeivių bei samdinių. Nors Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, bet jam buvo suduotas stiprus smūgis.
Ordino viduje vykusią kovą 1324 m. laimėjo reformų šalininkai, tačiau tik laikinai (po 6 metų buvo nužudytas didysis magistras, reformų šalininkas ir organizatorius).
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Vernerio prierašuose pabrėžiama, jog jie skaitytini visuose Ordino namuose keturiskart į metus, nes visi privalą apie tai žinoti70. Ordino viduje vykusią kovą 1324 m. laimėjo reformų šalininkai, tačiau tik laikinai (po 6 metų buvo nužudytas didysis magistras, reformų šalininkas ir organizatorius). Norint atremti visus Ordinui keliamus priekaištus ir įgyvendinti vidaus reformą, didžiajam magistrui Verneriui reikėjo kronikos. Ši turėjo priminti Ordino veiklos tikslus ne tik broliams, bet ir visam krikščionių pasauliui: pateisinti vokiečių feodalų organizacijos, Kryžiuočių ordino, egzistavimą ir po krikščionybės gynimo priedanga jo vedamą karą prieš Lietuvą.