Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas žuvo kartu su beveik visa likusia Ordino vadovybe ir apie 200 Ordino riterių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 67
Tačiau Vytautas ir Jogaila pasiekė savo strateginį tikslą — vokiečių karinė mašina buvo sutriuškinta. Žuvo pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino vadovybė, apie 200 Ordino riterių (trečioji dalis prūsiškųjų kryžiuočių) ir tūkstančiai eilinių kryžeivių bei samdinių. Nors Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, bet jam buvo suduotas stiprus smūgis.
Žalgirio mūšyje didysis magistras metė rezervą į mūšį, kai pamatė, kad kova krypsta ne jo naudai.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 66
Matydamas, kad mūšio sėkmė krypsta ne jo naudai, didysis magistras į mūšį metė rezervą. Kryžiuočiai mėgino apeiti lenkų 64 ŽALGIRIO (GRIUNVALDO) MŪŠIS 1410 m.
Įvadiniame straipsnyje teigiama, kad didžiajam magistrui Verneriui kronika reikalinga Ordino reformai ir karo prieš Lietuvą pateisinimui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Norint atremti visus Ordinui keliamus priekaištus ir įgyvendinti vidaus reformą, didžiajam magistrui Verneriui reikėjo kronikos. Ši turėjo priminti Ordino veiklos tikslus ne tik broliams, bet ir visam krikščionių pasauliui: pateisinti vokiečių feodalų organizacijos, Kryžiuočių ordino, egzistavimą ir po krikščionybės gynimo priedanga jo vedamą karą prieš Lietuvą. Petras iš Dusburgo puikiai suvokė ryšį tarp Ordino kovos prieš Pabaltijo tautas ir kitų feodalinių riterių žygių prieš musulmoniškąjį pasaulį.
Konradas Valenrodas 1391 m. kovo 12 d. buvo išrinktas Ordino didžiuoju magistru.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakydami, esą žygio vadovavimas buvo pavestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju magistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiškimo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vietininku, iki pat kapitulos suvažiavimo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrinktas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.
Ordino priešakyje stovėjo didysis magistras (Hochmeister) su taryba.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 615
**Ordino valstybės santvarka.** Savo organizaciją ordinas atsinešė jau gatavą, susidariusią dar Palestinoje. Jo priešaky stovėjo didysis magistras _(Hochmeister)_ su taryba.
Prieš 1392 m. žygį didysis magistras ir jo svita dėl pasitikėjimo Ordino kariuomenės galybe Lietuvą jau laikė nukariauta.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 146-147
130 ## Puslapis 147 Il KNYGA vanoriais daugelį vokiečių riterių būrių, kurie, susirinkę Karaliaučiuje, prie riterių garbės puotos stalų40, valiodavo užmiršti apie sunkumus ir nesėkmes, patirtas per praėjusių metų žygį. Pasitikėjimas tokia didžiule Ordino kariuomenės galybe buvo taip visus pakerėjęs, jog ir didysis magistras, ir jo svita, dar žygiui neprasidėjus, Lietuvą jau manė esant nukariautą. Tačiau netrukus Karaliaučiuje prasidėję anglų vaidai su škotais, Vilhelmo Douglo, įžymaus škoto, žuvusio dvikovoje, mirtis, vėlei škotų nesutarimai su prancūzais - tai vis bloga lemiantys ženklai, kurie net didįjį magistrą privertė baigti karo puotą, kariuomenei dar nepasiekus pagonių šalies sienų. Toji armija kartu su į pagalbą atėjusiais Vytauto pulkais sudarė aniems laikams milžinišką ginkluotų žmonių minią - 46 00041. 1392 metų rugsėjo pirmąją didysis magistras su visomis pajėgomis sustojo priešais Kauną ir ten, kaip buvo žadėta, suruošė atidėtas iškilmes, jau tokias prašmatnias ir prabangias, kokių prie jokio magistro niekas nebuvo matęs. Tų anuomet garsių vaišių parengimas ir žygio išlaidos, pasak kai kurių metraštininkų, siekė mažne penkiskart po šimtą tūkstančių prūsiškų grive'nų42. Skubinai persikėlus per Nemuną, kryžiuočių kariuomenė prie Strėvos upės išsiskyrė į du didelius dalinius. Pirmasis, kurį sudarė vien svetimšaliai riteriai, vadovaujami didžiojo magistro, nužygiavo Trakų link, bet tą miestą radę Skirgailos sudegintą, pasuko atgalios ir susijungė su kitu daliniu, kuris, vadovaujamas Vytauto ir Ordino maršalo, 40 kus darbus gaudavo vietą prie stalo Viduramžiais Vokietijoje prieš kiek- ir būdavo pagerbiamas, vieną karo žygį riteriai, susiruošę į 41 kovą, kariautojus, prisijungusius Schütz Chroń.
Didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas žuvo kartu su beveik visa likusia Ordino vadovybe.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 67
Tačiau Vytautas ir Jogaila pasiekė savo strateginį tikslą — vokiečių karinė mašina buvo sutriuškinta. Žuvo pats didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas, beveik visa likusi Ordino vadovybė, apie 200 Ordino riterių (trečioji dalis prūsiškųjų kryžiuočių) ir tūkstančiai eilinių kryžeivių bei samdinių. Nors Kryžiuočių ordinas nenustojo gyvuoti, bet jam buvo suduotas stiprus smūgis.
Ordino viduje vykusią kovą 1324 m. laimėjo reformų šalininkai, tačiau tik laikinai (po 6 metų buvo nužudytas didysis magistras, reformų šalininkas ir organizatorius).
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Vernerio prierašuose pabrėžiama, jog jie skaitytini visuose Ordino namuose keturiskart į metus, nes visi privalą apie tai žinoti70. Ordino viduje vykusią kovą 1324 m. laimėjo reformų šalininkai, tačiau tik laikinai (po 6 metų buvo nužudytas didysis magistras, reformų šalininkas ir organizatorius). Norint atremti visus Ordinui keliamus priekaištus ir įgyvendinti vidaus reformą, didžiajam magistrui Verneriui reikėjo kronikos. Ši turėjo priminti Ordino veiklos tikslus ne tik broliams, bet ir visam krikščionių pasauliui: pateisinti vokiečių feodalų organizacijos, Kryžiuočių ordino, egzistavimą ir po krikščionybės gynimo priedanga jo vedamą karą prieš Lietuvą.
1326 m. Petras iš Dusburgo įteikė kroniką Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 13
3-asis XIV a. dešimtmetis — vienas iš etapinių laikotarpių 250 m. trukusiame Lietuvos kare prieš Kryžiuočių ordiną. 1326 m. Kryžiuočių ordino brolis kunigas Petras iš Dusburgo užbaigė rašyti „Prūsijos žemės kroniką“ ir įteikė ją Ordino magistrui Verneriui iš Orzelno.
Šaltinis teigia, kad veikalas buvo įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 16
Jo siekta palikti ateities kartoms žinių apie Ordino laimėtus karus, kuriuos jis surašė ir sudėjo „į šią knygą“. Veikalas buvęs įteiktas didžiajam magistrui Verneriui peržiūrėti ir pataisyti, jei kas jame bus taisytina.