Vysla

Santrauka

Jogaila su Vytautu sutarė savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties Červinsku (prie Vyslos).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvoje buvo nemažai svidrinės kultūros židinių; jos vardas siejamas su Svidrais prie Vyslos Lenkijoje.		c-001
t-002 Rytprūsiuose, palei žemutinę Vyslą, jau yra žinomi upių krantų aukštumose įkurti kuopiniai kaimai (Haufendoerfer).		c-002
t-003 Červinske prie Vyslos susijungusios lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą.		c-003
t-004 Tardamas, kad Jogaila puls kairiajame Vyslos krante, didysis magistras pagrindines ordino jėgas surinko prie Vyslos (Schwetz).		c-004
t-005 Pirmajame tūkstantmetyje baltų gentys gyveno plačioje teritorijoje nuo Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos.		c-005
t-006 Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.		c-006
t-007 Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius).		c-007
t-008 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene.		c-008
t-009 Savo tėvonija jis vadina beveik visas prūsų žemes iki dešiniojo Vyslos intako Osos, už kurios piečiau jau buvo tik Kulmo žemė, mozūrų kunigaikščių dovanota vokiečiams.		c-009
t-010 Svidrinės kultūros vardas siejamas su Svidrais prie Vyslos Lenkijoje.		c-010
t-011 Tarp Vyslos ir Dauguvos gyventojų naudoti akmeniniai kapliai savo išvaizda skyrėsi nuo kitų sričių kaplių.		c-011
t-012 Ordinas buvo numatęs pristatyti panašių burgų ir verderių kaip tie, kurie buvo išdėstyti prie Vyslos.		c-012
t-014 Išplaukęs Vysla į jūrą, jis priplaukė krantą Priegliaus žiotyse.		c-014
t-015 Tuo tarpu Treniota su žemaičiais žygiavo tolimus žygius: Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją.		c-015
t-016 Surinkę savo jėgas ir prisisamdę Vakaruose daug karių, ypač čekų, Jogaila su Vytautu sutarė savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties Červinsku (prie Vyslos).		c-016
t-017 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).		c-017
t-018 Lietuvių tautos atšakos užėmė Baltijos pakrantę nuo Dvinos iki Vyslos.		c-018
t-019 Didysis magistras slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, o paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną.		c-019

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvoje buvo nemažai svidrinės kultūros židinių; jos vardas siejamas su Svidrais prie Vyslos Lenkijoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug titnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gram­ dyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lie­ tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi­ drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Rytprūsiuose, palei žemutinę Vyslą, jau yra žinomi upių krantų aukštumose įkurti kuopiniai kaimai (Haufendoerfer).

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš antro tūkstantmečio pr. Kr. Rytprūsiuose, palei žemutinę Vyslą, jau yra žinomi upių krantų aukštumose įkurti kuopiniai kaimai (Haufendoerfer).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Červinske prie Vyslos susijungusios lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vytautas ir Jogaila 1409 m. gruodžio mėn. sutarė bendrą karinį planą, kuris už pusmečio buvo įvykdytas. Susijungusios Červinske prie Vyslos lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą^5. Pusbrolių kariuomenės buvo surinktos iš savų žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tardamas, kad Jogaila puls kairiajame Vyslos krante, didysis magistras pagrindines ordino jėgas surinko prie Vyslos (Schwetz).

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kryžiuočiai savo kariuomenę išsklaidė. Tardamas, kad Jogaila puls kairiajame Vyslos krante, didysis magistras pagrindines ordino jėgas surinko prie Vyslos (Schwetz). O saugoti nuo lietuvių įsiveržimo buvo palikti pasienio komtūrų daliniai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Pirmajame tūkstantmetyje baltų gentys gyveno plačioje teritorijoje nuo Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

2

Puslapis 19

[tuščias arba OCR neatpažino teksto]

Puslapis 20

NUO PAGONIŠKOSIOS IKI VYTAUTO IMPERIJOS

Baltų gentys Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys ir toliau gy- veno plačioje teritorijoje - nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. Didžiojo tautų kraustymosi epo- choje joms tekdavo gintis nuo hunų ir kitų klajoklių puldinėjimų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus. Daug kunigaikščių iš Vokietijos ir Lenkijos tal- kindavo Ordinui, kuris niokojo baltiš- kąją Prūsiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius). Ši fatališka klaida daug kainuos lenkams ir lietuviams – Ordinas pajungė prūsus, o 1236 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su Lenkijos kariuomene. Tačiau išvedus visą kariuomenę iš Lietuvos, liko neapsaugotos pilys ir staigus Ordino puolimas prie Nemuno galėjo baig- tis katastrofa.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Savo tėvonija jis vadina beveik visas prūsų žemes iki dešiniojo Vyslos intako Osos, už kurios piečiau jau buvo tik Kulmo žemė, mozūrų kunigaikščių dovanota vokiečiams.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Savo tėvonija jis vadina beveik visas prūsų žemes iki dešiniojo Vyslos intako Osos, už kurios piečiau jau buvo tik Kulmo žemė, mozūrų ku- nigaikščių dovanota vokiečiams. Čia Vytautas pakartoja ankstesnių Lie- tuvos valdovų nuostatą plėsti valstybę visoje baltų erdvėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Svidrinės kultūros vardas siejamas su Svidrais prie Vyslos Lenkijoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lie­ tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi­ drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne­ munės durpynuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Tarp Vyslos ir Dauguvos gyventojų naudoti akmeniniai kapliai savo išvaizda skyrėsi nuo kitų sričių kaplių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Proistorikams sudarė atskirą įdomų klausimą tai, kad tarp Vyslos ir Dauguvos gyventojų vartojamieji žemei dirbti akmeniniai kapliai (kirvukai), kuriais buvo pradrėskiama, daužoma, ar purenama žemė, savo išvaizda skyrėsi nuo kitų sričių kaplių. Pirmųjų kaplių pentis (arba galva), kurioje pragręžiama skylė kotui, turėjo gyvatės

VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTURA 99

(^100) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORE galvos išvaizdą^8.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Ordinas buvo numatęs pristatyti panašių burgų ir verderių kaip tie, kurie buvo išdėstyti prie Vyslos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jie buvo numatę pristatyti eilę panašių «burgų » ir « verderių », kaip kad anie Šv. Marijos garbei išdėstyti prie Vyslos. Be to, Vakaruose sumaniai išvystyta ordino propaganda ėmė atvesti kovai prieš pagonis vis daugiau riterių ir aukštų svečių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Červinske prie Vyslos susijungusios lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Susijungusios Červinske prie Vyslos lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą^5. Pusbrolių kariuomenės buvo surinktos iš savų žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Išplaukęs Vysla į jūrą, jis priplaukė krantą Priegliaus žiotyse.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Išplaukęs Vysla į jūrą, jis priplaukė krantą Priegliaus žiotyse. Kad aisčių giminės į at- vykusius labai neskersuotų, jis atleido visus savo palydovus ir liko tik su dviem kunigais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Tuo tarpu Treniota su žemaičiais žygiavo tolimus žygius: Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo tarpu Treniota su žemaičiais žygiavo tolimus žygius: Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Tai buvo tik siaubiamieji, o ne užkariaujamieji žygiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Surinkę savo jėgas ir prisisamdę Vakaruose daug karių, ypač čekų, Jogaila su Vytautu sutarė savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties Červinsku (prie Vyslos).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Surinkę savo jė- gas ir prisisamdę Vakaruose daug karių, ypač čekų, Jogaila su Vytautu sutarė savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties Čer- vinsku (prie Vyslos). Viskas buvo daroma taip slaptai, kad ordinas nieko nesuuodė ir laukė užpuolimų skyrium iš Lietuvos ir iš Lenkijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Lietuvių tautos atšakos užėmė Baltijos pakrantę nuo Dvinos iki Vyslos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu­ mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Didysis magistras slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, o paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap­ ta suruoštas, ir todėl didysis magist­ ras tuokart mažai teturėjo svetimša­ lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai