Santrauka
Jogaila su Vytautu sutarė savo kariuomenes sujungti Lenkijoje ties Červinsku (prie Vyslos).
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1231 m. Ordino magistras iš kairiojo Vyslos kranto persikėlė į Kulmo žemę, pastatė Torunės pilį ir pradėjo sistemingą agresiją prieš prūsus. |
| t-002 Brunonas išplaukė Vysla į jūrą ir priplaukė krantą Priegliaus žiotyse. |
| t-003 Didysis magistras slapta iš Marienburgo laivais išplaukė Vysla, o paskui per jūros įlanką įplaukė į Nemuną. |
| t-004 Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys gyveno plačioje teritorijoje nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. |
| t-005 Didysis magistras slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, o paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. |
| t-006 Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys gyveno plačioje teritorijoje nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. |
| t-007 Lietuvių tauta, pasak Balińskio, buvo užėmusi Baltijos pakrantę nuo Dvinos iki Vyslos. |
| t-008 Treniotos vadovaujami žemaičiai žygiuose Prūsuose pasiekdavo net Vyslą. |
| t-009 1231 m. Ordino magistras iš kairiojo Vyslos kranto persikėlė į Kulmo žemę, pastatė Torunės pilį ir pradėjo sistemingą agresiją prieš prūsus. |
| t-010 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). |
| t-011 Neradę laivų prie Vyslos, Sventopelko kariai puolė į upę ir paskendo, išskyrus Sventopelką ir kelis kitus. |
| t-012 Sventopelkas perplukdė du tūkstančius karių per Vyslą ir įsiveržė į Kulmo žemę. |
| t-013 Magistras ir Sventopelkas susitiko vienoje Vyslos saloje, bet po ilgų derybų išsiskyrė nesudarę taikos. |
| t-014 Rytprūsiuose, palei žemutinę Vyslą, jau yra žinomi upių krantų aukštumose įkurti kuopiniai kaimai (Haufendoerfer). |
| t-015 Červinske prie Vyslos susijungusios lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą. |
| t-016 Svidrinės kultūros vardas siejamas su Svidrais prie Vyslos Lenkijoje. |
| t-017 Dusburgietis Prūsija vadino Kryžiuočių ordino užkariautą ir į Ordino valstybę patekusį plotą nuo Vyslos iki Nemuno. |
| t-018 Manydamas, kad Jogaila puls kairiajame Vyslos krante, didysis magistras pagrindines Ordino jėgas sutelkė prie Vyslos. |
| t-019 Kronikos įvade Vyslos žemupys nurodomas kaip viena Kryžiuočių ordino ekspansijos į baltų žemes ploto riba. |
| t-020 Sventopelkas Vyslos ir Nogato santakoje pastatė Santyro pilį. |
| t-021 Lietuvių tautos atšakos užėmė Baltijos pakrantę nuo Dvinos iki Vyslos. |
| t-022 Lietuvoje buvo nemažai svidrinės kultūros židinių; jos vardas siejamas su Svidrais prie Vyslos Lenkijoje. |
| t-023 Červinske prie Vyslos susijungusios lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą. |
| t-024 Prūsijos žemės aprašyme Vysla minima kaip viena iš Prūsijos ribų. |
| t-025 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). |
| t-026 Jogaila įsakė dvidešimt didelių laivų su grūdais plukdyti Vysla į Prūsijos pasienį, kad maistas vežimais pasiektų Lietuvą. |
| t-027 Narbutas mitologiniame aiškinime siejo Krivių Krivaičio valdžios ribas su žemėmis nuo Vyslos iki Dauguvos ir nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą. |
| t-028 Narbutas aiškino, kad gentys nesustojo tarp Vyslos aukštupio ir Bugo, o traukėsi kitapus Karpatų, veikiamos skitų baimės. |
| t-029 Narbutas pasakoja, kad po jotvingių pralaimėjimo belaisviai buvo pakrikštyti ir su gyvulių bandomis bei grobiu išvesti už Vyslos. |
| t-030 Narbutas rašė, kad potvyniai ir ilgalaikiai šiaurės vėjai labiausiai paveikė Baltijos pakrantes tarp Vyslos ir Dauguvos žiočių. |
| t-031 Narbutas atmetė nuomonę, kad lietuvių tauta IV ar V a. susidarė Vyslos žemupyje kaip daugelio, ypač germanų, tautų lydinys. |
| t-032 Narbutas laikė neįtikėtina, kad vieninga lietuvių tauta būtų greitai pasklidusi nuo Vyslos iki Dauguvos ir nuo Baltijos iki Neries. |