1576 m. rugsėjo 23 d. Marienburge Steponas Batoras parašė laišką Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai Radvilai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 343-344
Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo prekių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko galima reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
Ordino pasiuntinys grįžo į Malburgą aiškiai supratęs, kad Vytautas lengvai Žemaitijos neužleis, o Makras dar labiau palinko į Vytauto pusę.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 149
Prie šio teisėtų įpėdinių veto pridėjo savo žodį ir Žemaičių bajorai, pasisakydami neužleisią niekam savo krašto. Pasireiškus tokiems abiejų pusių skirtumams, Kauno salos suvažiavimas nutrūko. Ordino pasiuntinys grįžo į Malburgą aiškiai supratęs, kad Vytautas lengvai Žemaitijos neužleis, o Makras dar labiau palinko į Vytauto pusę.
Malburgas, dar vadintas Marienburgu, 1281 m. buvo pastatytas kryžiuočių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Malburgą, dar vadinamą Marienburgu, 1281 m. pastatė kryžiuočiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
1388-1404 m. popiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII pasiuntė į Malburgą kelias bules, drausdami Vokiečių Ordinui pulti lietuvius neofitus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 122
Ordinu, kuris nustojo teisės rengti prieš Lietuvą karo žygius, prisidengiant katalikų tikėjimo skelbimu. Popiežiai Urbonas VI, Bonifacas IX ir Inocentas VII trumpam laikotarpy (1388—1404) pasiuntė į Malburgą kelias bules, drausdami Vok. Ordinui pulti lietuvius, kaipo neofitus.
Didysis magistras slapta iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, o paskui per jūros įlanką įplaukė į Nemuną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 152
Lindenblatt Jahrbücher, p. 9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slapta suruoštas, ir todėl didysis magistras tuokart mažai teturėjo svetimšalių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
Malburgą, dar vadintą Marienburgu, kryžiuočiai pastatė 1281 metais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.