Kėdainiai

Santrauka

Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje). Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Ypač garsėjo Kėdainių mokykla: mat, Radvilų pastangomis Kėdainiai buvo daromi protestantų kultūros centru.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-007 1919 m. bolševikų ekspansija buvo stabdoma prie Kėdainių.		c-001
t-008 1919 m. sausį J. Variakojis iš bolševikų užimto Panevėžio su savanorių būriu pasitraukė į Kėdainius.		c-002
t-009 Kėdainiuose J. Šarauskas buvo suorganizavęs savanorių būrį, o savanoriai buvo pasiryžę iš miesto nesitraukti.		c-003 c-004
t-010 Sužiedėlio kelias į Lietuvos istorijos sritį ėjo per isto­ rijos mokytojo darbą gimnazijose, būtent lietuvių gimnazijoje Rygoje (1927-1935) ir Kėdainiuose.		c-005
t-011 Nespausdinta yra likusi Lietuvoje Šapokos habilitacija « 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655-1656 m. »,kuri yra paremta svarbia archyvine medžiaga, labiausiai panaudojant švedų archyvus.		c-006
t-012 Kėdainių srities apsaugos viršininkas J. Šarauskas Kėdainiuose suorganizavo savanorių būrį.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1919 m. bolševikų ekspansija buvo stabdoma prie Kėdainių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo kariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremda- ma jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki pat Daugpilio. Buvo priversta taip pat prie Radviliškio kautis su plėšikaujančiais bermontininkais (oficialiai: Rusijos Vakarų sa- vanorių armija) - Rusijos baltaisiais, prie kurių dėjosi pralaimė- jusios Vokietijos kariuomenės daliniai, o taip pat - prieš tautinės Lietuvos egzistavimo galimybę atmetusius, dar neseniai gin- klo broliais buvusius lenkus prie Širvintų ir Giedraičių. Visos Nepriklausomybės kovos buvo paremtos savanorių heroizmu — net jei už jį Lietuva siūlė žemę, vis tiek pagalvokim, kokia auka buvo siūloma atgimstančiai valstybei.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1919 m. sausį J. Variakojis iš bolševikų užimto Panevėžio su savanorių būriu pasitraukė į Kėdainius.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Dar 1918 m. gruodžio 29 d. paskir- tas Panevėžio srities apsaugos viršininku karin. J. Variakojis, nuvykęs į pasky- rimo vietą, energingai ėmėsi organi- zuoti savanorių būrį. Tačiau tų metų sausio 9 d. stambioms bolševikų pajė- goms užimant Panevėžį, J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu paliko miestą ir atvyko į Kėdainius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Kėdainiuose J. Šarauskas buvo suorganizavęs savanorių būrį, o savanoriai buvo pasiryžę iš miesto nesitraukti.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tuo metu Kėdainių srities apsau- gos viršininkas J. Šarauskas mieste jau buvo suorganizavęs savąjį savanorių būrį. Jame buvo daug gimnazijos moks- leivių ir keletas tarnavusių Rusijos ka- riuomenėje puskarininkių. Atvykus būriui iš Panevėžio, Kėdainių miesto įgula gerokai išaugo (apie 200 sa- vanorių), bet jai trūko ginklų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kėdainiuose J. Šarauskas buvo suorganizavęs savanorių būrį, o savanoriai buvo pasiryžę iš miesto nesitraukti.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

kepures su geltonomis juostomis ir trispal- vius trikampius kairės rankovės antsiuvus). Tai pakėlė ūpą ir pasijutę stipresni, savano- riai vėl grįžo į Kėdainius, pasiryžę iš jų ne- sitraukti nė žingsnio. Vasario 7 d. anksti ryte Kėdainių įgula iš Kauno gavo šau- tuvų, šovinių ir rankinių granatų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Sužiedėlio kelias į Lietuvos istorijos sritį ėjo per isto­ rijos mokytojo darbą gimnazijose, būtent lietuvių gimnazijoje Rygoje (1927-1935) ir Kėdainiuose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

S. Sužiedėlio kelias į Lietuvos istorijos sritį ėjo per isto­ rijos mokytojo darbą gimnazijose, būtent lietuvių gimnazijoje Rygoje (1927-1935) ir Kėdainiuose. Tik 1939 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Nespausdinta yra likusi Lietuvoje Šapokos habilitacija « 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655-1656 m. »,kuri yra paremta svarbia archyvine medžiaga, labiausiai panaudojant švedų archyvus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nespausdinta yra likusi Lietuvoje Šapokos habilitacija « 1655 metų Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655-1656 m. »,kuri yra paremta svarbia archyvine medžiaga, labiausiai panaudojant švedų archyvus. Savo išvadas jis yra davęs straipsniuose apie Jonušą Radvilą ir Švediją (Židinys, 1939) ir Kėdainių sutartį (LE, t, 11).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kėdainių srities apsaugos viršininkas J. Šarauskas Kėdainiuose suorganizavo savanorių būrį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tuo metu Kėdainių srities apsau- gos viršininkas J. Šarauskas mieste jau buvo suorganizavęs savąjį savanorių būrį. Jame buvo daug gimnazijos moks- leivių ir keletas tarnavusių Rusijos ka- riuomenėje puskarininkių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai