1919 m. sausio 9 d. Jonas Variakojis su pirmuoju savanorių būriu paliko Panevėžį ir atvyko į Kėdainius.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 173
## Puslapis 173 ————— Dar 1918 m. gruodžio 29 d. paskir- tas Panevėžio srities apsaugos viršininku karin. J. Variakojis, nuvykęs į pasky- rimo vietą, energingai ėmėsi organi- zuoti savanorių būrį. Tačiau tų metų sausio 9 d. stambioms bolševikų pajė- goms užimant Panevėžį, J. Variakojis su pirmuoju savanorių būriu paliko miestą ir atvyko į Kėdainius.
Kėdainių mokykla išgarsėjo, kai Radvilos Kėdainius darė protestantų kultūros centru.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 357
Tada pražydo protestantų Radvilų centruose esančios Kėdainių ir Slucko mokyklos, kurioms atiteko daugumas Vilniaus mokyklos turtų. Ypač garsėjo Kėdainių mokykla: mat, Radvilų pastangomis Kėdainiai buvo daromi protestantų kultūros centru. Čia net buvo įsteigta spaustuvė, kurioje buvo spausdina- mos religinio turinio knygos.
Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 304
Pats apsukrusis ir įtakingasis to meto Lietuvos politikos veikėjas, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Kat- kevičius, ne tik patsai metė kalvinizmą, bet taip pat ir savo sūnų Joną Karolį, — būsimąjį Vilniaus vaivadą, hetmoną, ge- nialųjį karo vadą, — atidavė auklėti jėzuitams. Radvilų šeimos buvo dvi šakos. Vienos centras buvo Biržai ir Kėdainiai, o kitos — Nesvyžius ir Olyka (Voluinėje).