Istorikų darbų aptarinėjimas bajorų pobūviuose ir privačių kolekcijų kaupimas
2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
XIX a. pirmojoje pusėje susidomėjimas Lietuvos praeitimi reiškėsi istorikų darbų aptarinėjimu bajorų pobūviuose ir privačių archeologinių bei meno kolekcijų kaupimu. Praktika susieta su 1835-1836 m. istorinių veikalų pasirodymu.
Iš \ntiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet \nveikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebu\nvo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai\nčių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių \ntautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa\nieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo \nformos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody\nmą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais \nmetais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis. Lie\ntuvos visuomenė tiesiog alsavo praeitimi: istorikų darbai buvo \naptarinėjami bajorų pobūviuose, buvo kaupiamos privačios ar\ncheologinių radinių ir meno kolekcijos.
Iš \ntiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet \nveikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebu\nvo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai\nčių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių \ntautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa\nieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo \nformos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody\nmą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais \nmetais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis. Lie\ntuvos visuomenė tiesiog alsavo praeitimi: istorikų darbai buvo \naptarinėjami bajorų pobūviuose, buvo kaupiamos privačios ar\ncheologinių radinių ir meno kolekcijos.