Santrauka
XIX a. pirmojoje pusėje susidomėjimas Lietuvos praeitimi reiškėsi istorikų darbų aptarinėjimu bajorų pobūviuose ir privačių archeologinių bei meno kolekcijų kaupimu. Praktika susieta su 1835-1836 m. istorinių veikalų pasirodymu.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIX a. pirmoji pusė
- datos: 1835 m., 1836 m.
- periodas: naujieji_laikai
- amziai: XIX
- date_start: 1835
- date_end: 1836
Kas tai
- kategorija: kultūrinė praktika
Atlikimas
- kas atlieka: Lietuvos visuomenė, bajorų pobūvių dalyviai ir privatūs kolekcininkai.
- kada atliekama: XIX a. pirmojoje pusėje, 1835-1836 m. istorinių veikalų kontekste.
- kaip atliekama: aptariant istorikų darbus pobūviuose ir kaupiant privačias kolekcijas.
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Istorikų darbai buvo aptarinėjami bajorų pobūviuose. | c-001 | |
| t-002 Privačiose kolekcijose buvo kaupiami archeologiniai radiniai ir meno objektai. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Citata sieja Lietuvos praeities domėjimąsi su pobūviais ir kolekcijomis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebu vo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemai čių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių pa ieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirody mą. 1835 m. pasirodė T. Narbuto istorijos pirmasis tomas, kitais metais - pirmoji M. Balinskio Vilniaus miesto istorijos dalis. Lie tuvos visuomenė tiesiog alsavo praeitimi: istorikų darbai buvo aptarinėjami bajorų pobūviuose, buvo kaupiamos privačios ar cheologinių radinių ir meno kolekcijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |