Santrauka
Pilininkas vartojamas kaip miesto ar pilies administracinės valdžios pareigybė. Šaltinyje Lietuvos pilininkai lyginami su Lenkijos kaštelionais, o lotyniška Capitaneus Vilnensis forma verčiama kaip Vilniaus seniūnas.
Žodis ir formos
- pagrindinė forma: pilininkas
- lotyniška forma: Capitaneus Vilnensis
- susijusi vertimo forma: Vilniaus seniūnas
Reikšmė iš konteksto
Terminas žymi pareigūną, kuris valdė miestą ar pilį ir galėjo vykdyti teisminę priežiūrą kartu su bendruomenės parinktu seniūnu.
Vartojimas
Vartojama Gedimino laikų miesto valdymo, 1382 m. Vilniaus pilių perdavimo ir 1385 m. Jogailos laiško kontekstuose.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lietuvoje pilininkai valdė miestą panašiai kaip Lenkijoje kaštelionai ir vykdė teisminę priežiūrą kartu su seniūnu. | c-001 | |
| t-002 Vilniaus pilininkas su miestiečiais sumušė Kęstučio įgulą ir Žemutinę bei Aukštutinę pilis atidavė Jogailai. | c-002 | |
| t-003 Hanka 1385 m. Jogailos laiške buvo įvardytas kaip Hanko Capitaneus Vilnensis, tai yra Vilniaus seniūnas. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Citata lygina Lietuvos pilininkus su Lenkijos kaštelionais ir apibūdina jų teisminę priežiūrą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur. Kaip Lenkijoje kaštelionai, taip Lietuvoje anuomet pilininkai valdė miestą, vykdydami teis — • - 24
Puslapis 41
I KNYGA minę priežiūrą kartu su bendruomenės parinktu seniūnu. Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį. |
Santrauka: Vilniaus pilininkas su miestiečiais sumušė Kęstučio įgulą ir Žemutinę bei Aukštutinę pilis atidavė Jogailai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo gailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo nių, turėjo slėptis Trakų pilyje34. Ir šią pilį Jogaila būtų leng vai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį. |
Santrauka: Hanka 1385 m. Jogailos laiške buvo įvardytas kaip Hanko Capitaneus Vilnensis, tai yra Vilniaus seniūnas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Hanulas tasai, keletą kartu paminė tas ano meto Lietuvos istorijos įvv- kiuose, iš tikrųjų buvo vardu Han ka, nes Vladislovo Jogailos auten tiškame laiške: Datum in Krewferia 2da in vigilia assumptionis B . M. 1385 [Duota Krėvoje, pirmadienį Švč. Mer gelės Ėmimo į dangų išvakarėse, 1385], yra taip vadinamas: Hanko Ca- pitaneus Vilnensis [Hanka - Vilniaus seniūnas].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
| patikimumo_pagrindimas | Citata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį. |