Lietuvoje pilininkai valdė miestą panašiai kaip Lenkijoje kaštelionai ir vykdė teisminę priežiūrą kartu su seniūnu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 40-41
Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur. Kaip Lenkijoje kaštelionai, taip Lietuvoje anuomet pilininkai valdė miestą, vykdydami teis -- • - 24 ## Puslapis 41 I KNYGA minę priežiūrą kartu su bendruomenės parinktu seniūnu. Senoviniai lietuvių papročiai, teisėjų apdairus sąžiningumas atstojo gyventojams teisės normas ir anų amžių neįmantriam protui vėliau parašytus įstatymus.
Vilniaus pilininkas su miestiečiais sumušė Kęstučio įgulą ir Žemutinę bei Aukštutinę pilis atidavė Jogailai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53
I KNYGA Vilniaus pilininkas, ir miestiečiai, labiau linkę palaikyti Jo gailą negu jo dėdę, naktį staiga sumušę Kęstučio įgulą, abi pilis, Žemutinę ir Aukštutinę, atidavė į Jogailos rankas33. Tas Vilniaus gyventojų palankumas didžia dalimi nulėmė eigą kovos, kai Vytautas jau neįstengė pasipriešinti Jogailai: mat pralaimėjęs mūšį, praradęs netoli Vilniaus tūkstantį žmo nių, turėjo slėptis Trakų pilyje34. Ir šią pilį Jogaila būtų leng vai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs.
Surminas, Kolainių pilininkas, sušaukė pilėnus tartis, kaip apgauti pro pilį plaukiančius Ordino brolius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180
75).\n\nTais pačiais metais, apie šeštines (gegužės 12), brolis Ernekė, Ragainės komtūras,\nišplaukė, magistro įsakytas, laivais link Lietuvos, norėdamas išbandyti kai kurias\nnaujoves, o su juo buvo brolis Jonas iš Vienos ir 25 ginklanešiai. Kai jie plaukė pro jau\nminėtą Kolainių pilį, Surminas, jos pilininkas, sušaukė pilėnus ir pradėjo su jais tartis,\nkaip galima būtų apgauti brolius; vieniems pasiūlius vienokį vylių, kitiems — kitokį,\ngalop visi sutarė, kad vienas iš jų, mokąs lenkų kalbą, apsivilktų moteriškais drabužiais,\natsistotų Nemuno pakrantėje ir, kai šie plauksią pro šalį, pasiprašytų priimamas į laivą ir\nšitaip išvaduojamas iš netikėlių nelaisvės.
Svarbiausias pareigūnas buvo Kauno pilininkas (ZOpOOHU'1UU), kurį skirdavo pats valdovas, kaip liudija 1511 m. Žygimanto Senojo privilegija, kuria Vaskas Daškovičius buvo skiriamas į Kauno pilininko pareigas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 113
Kauno seniūnai pavietą ir pilį tvarkė padedami savo administracijos. Svarbiausias pa- reigūnas buvo Kauno pilininkas (ZOpOOHU'1UU), kurį skirdavo pats valdovas, kaip liudija 1511 m. Žygimanto Senojo privilegija, kuria Vaskas Daškovičius buvo skiriamas į Kauno pilininko pareigas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kiti išbėgiojo, ir kurie ne kurie dykroje iš sielvarto pasikorė, o kiti ten išmirė, negaudami nei atsigerti, nei pavalgyti, tik vienas kitas išsigelbėjo nuo žūties. 242 (235). Apie paguodą, suteiktą broliams bei krikščionims Kai ši brolių kariuomenė, nugalėjusi priešą, dar nebuvo sugrįžusi iš žygio, kartą brolis Meinhardas, magistras, prisėdo su kuriais ne kuriais Ordino vyresniaisiais pasišnekėti apie rūpesčius, kuriuos kėlė minėtoji kariuomenė, užgaišusi kur kas ilgiau, nei turėjo, ir apie Ragainės komtūro bei jo karių mirtį. Kai jie nuliūdę šnekučiavosi, atvyko žygūnas, kuris pranešė, kad Ragainės broliai nukovę 25 plėšikautojus. Nespėjus baigti kalbos, atvyko antras ir pranešė, jog brolių kariuomenė nugalėjo priešą ir sugrįžta.