Motiejus Valančius – LT KB

Santrauka

Motiejus Valančius rodomas ne tik kaip istorinio ir religinio pobūdžio raštų autorius, bet ir kaip Žemaičių vyskupas, blaivybės skleidėjas bei lietuviškos spaudos ir slaptųjų mokyklų rėmėjas.

Darbai

„Žemaičių vyskupystė“ (2 tomai
1848 m.)
„Broliai katalikai“
„Grometa apskrita“
„Iš tamsybės veda kelias teisybės“
„Perspėjimas“
„Šnekesys kataliko su nekataliku“
„Katalikų Bažnyčios vargai“
„Palangos Juzė“
„Paaugusių žmonių knygelė“
„Vaikų knygelė“
„Pasakojimas Antano tretininko“
raštai

Kontekstas

Minimas kaip Žemaičių vyskupas ir blaivybės judėjimo vadovas.
Minimas kaip lietuviškos spaudos ir slaptųjų mokyklų rėmėjas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-009 Motiejus Valančius 1848 m. parašė pirmą savo istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystę“.		c-001
t-010 Motiejus Valančius parašė daugybę knygučių ir jų leidybai negailėjo lėšų bei vargo.		c-004
t-011 Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“ turėjo nemaža reikšmės.		c-005
t-012 Spaudos draudimo metais Amerikoje buvo išleista dauguma žymesniųjų lietuvių autorių, tarp jų Motiejaus Valančiaus, raštų.		c-006
t-013 Motiejaus Valančiaus raginimu daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose mokyta lenkiškai ir lietuviškai iš draudžiamųjų knygų.		c-002
t-014 Valančius vyskupavo 1850—1875 m., o jo raginama kunigija platino blaivybės brolijas.		c-003
t-015 Sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą link šaltinių parodė Motiejus Valančius savo 2-jų tomų veikale « Žemaičių Vyskupystėje »^43.		c-007
t-016 Vilniuje 1972 : Motiejus Valančius, Raštai, II, 402 p., su paaiškinimais gale; tekstą paruošė B.		c-008
t-018 Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją lietuviškai.		c-010
t-019 Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas.		c-011
t-020 Motiejus Valančius XIX a. politiniams procesams Lietuvoje padarė didelę įtaką, nors nebuvo politikas.		c-012

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Motiejus Valančius 1848 m. parašė pirmą savo istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystę“.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmieji tikri, susipratę lietuviai, buvę aiškioje Vilniaus uni- versiteto dvasios įtakoje, buvo Daukantas ir Valan- čius, — abudu Vilniaus universiteto auklėtiniai. Daukantas dar tebestudentaudamas (1822 m.) parašė pirmą savo istorinį veikalą — „Darbus senovės lietuvių ir žemaičių” (išspausdintą vos 1929 m.). Vėliau jis dar parašė „Būdą senovės lietuvių” (1845 m.) ir dviejų tomų „Lietuvos istoriją” (išspausdintą tik 1893 m.). Valančius taip pat parašė pirmą savo istorinį vei- kalą — „Žemaičių vyskupystę” (2 tomus, 1848 m.). Tai buvo pirmieji mokslo veikalai, parašyti lietuviškai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Motiejaus Valančiaus raginimu daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose mokyta lenkiškai ir lietuviškai iš draudžiamųjų knygų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vyskupui Valančiui para- ginus, daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose buvo mokoma lenkiškai (dvaruose) ir lietuviškai — iš draudžiamųjų knygų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Valančius vyskupavo 1850—1875 m., o jo raginama kunigija platino blaivybės brolijas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvoje didžiausią pasisekimą ji turėjo vyskupo Valančiaus valdomoje Že- maičių vyskupystėje (jis vyskupavo 1850—1875 m.; prieš jo vys- kupavimą, 1849 m., Žemaičių vyskupystė buvo padidinta, — prie jos buvo pirskirtos 93 Vilniaus vyskupystės parapijos — Kauno, Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiem- galos dekanatai). Vyskupo raginama, kunigija tapo uoliausia blaivybės platintoja; ji surašinėjo žmones į blaivybės brolijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Motiejus Valančius parašė daugybę knygučių ir jų leidybai negailėjo lėšų bei vargo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tą darbą pradėjo vysk. Valančius su savo artimaisiais padėjėjais. Jis pats parašė daugybę knygučių ir joms išleisti nesigailėjo nei lėšų nei vargo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Vaikų knygelė“ ir „Pasakojimas Antano tretininko“ turėjo nemaža reikšmės.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be jų, nemaža reikšmės dar turėjo Valančiaus „Palangos Juzė”, „Paaugusių žmonių knygelė”, „Vaikų knygelė”, „Pasa- kojimas Antano tretininko”, Valančiaus bendradarbio, žemai- čių seminarijos rektoriaus kun. J. S. Dovydaičio „Šiaulė- niškis senelis” ir kitos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Spaudos draudimo metais Amerikoje buvo išleista dauguma žymesniųjų lietuvių autorių, tarp jų Motiejaus Valančiaus, raštų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu, kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda, Amerikoje buvo išleista daugumas žymesniųjų lietuvių autorių (Duonelaičio, Strazdelio, Daukanto, Valančiaus, Ivinskio, Kudirkos ir t.t.) raštų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą link šaltinių parodė Motiejus Valančius savo 2-jų tomų veikale « Žemaičių Vyskupystėje »^43.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sveikas pažiūras ir gana kritišką nusistatymą link šaltinių parodė Motiejus Valančius savo 2-jų tomų veikale « Žemaičių Vyskupystėje »^43. Joje yra tačiau daug smulkini klaidų ir apsiri kimų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vilniuje 1972 : Motiejus Valančius, Raštai, II, 402 p., su paaiškinimais gale; tekstą paruošė B.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

** (^43) Išl. Vilniuje 1848 ; naujai išl. Vilniuje 1972 : Motiejus Valančius, Raštai, II, 402 p., su paaiškinimais gale; tekstą paruošė B. Vanagienė, Įvadą V. Merkys. Žr. Vcl. Biržiška : Aleksandrynas, III, Čikaga 1965, 96-97 p. (^44) **Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos istoriją lietuviškai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Būtent S. Daukantas įkalbino savo kraštietį Motiejų Valančių (1801– 1875), tuomet dėstytojavusį Sankt Peterburge, ten perkeltoje iš Vilniaus Katalikų dvasinėje akademijoje, rašyti ir išleisti Žemaičių vyskupijos isto- riją lietuviškai. 1848 m. Vilniuje ši knyga, kurios autorius tais pat metais buvo paskirtas Telšių (Žemaičių) vyskupijos vyskupu (Vatikano patvir- tintas po metų), išėjo lietuviškai-žemaitiškai nustebindama visus, kad parašyta ne lenkiškai, kaip buvo įprasta. Romantikas S. Daukantas savo veikaluose žavėjosi ikikrikščioniškos Lietuvos praeitimi, o M. Valančius – praktiško mąstymo ir politiškai išmintingas žmogus, neabejotinai buvo europietiškos katalikiškos civilizacijos šalininkas. Savo pirmąjį inaugura- cinį pamokslą vyskupas M. Valančius sakė ir lietuviškai, ir lenkiškai. Lie- tuvių (žemaičių) kalba po katedros skliautais iš vyskupo lūpų skambėjo bene pirmą kartą. M.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pamokslus lietuviškai, davė nurodymą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

M. Valančius pasirūpino, kad kunigai turėtų pagarbų požiūrį į lietuviškai kalbančią liaudį, gerai išmoktų lietuviškai ir sakytų pa- mokslus lietuviškai, davė nurody- mą kunigams prie bažnyčių steigti lietuviškas mokyklas. O vyskupija tuomet apėmė didžiąją dalį etni- nės Lietuvos, ne tik Žemaitiją. Tos mokyklos visiškai nukonkuravo valdiškas mokyklas rusų kalba. Kai kuriose vietovėse mokančių skaityti procentas padidėjo iki 60 – baudžiavinio kaimo sąlygo- mis tai fantastiškas skaičius. Ne- gana to, 1858 m. M. Valančius, remdamasis kituose katalikiškuo- se kraštuose platinamomis blai- vybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Motiejus Valančius XIX a. politiniams procesams Lietuvoje padarė didelę įtaką, nors nebuvo politikas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tad nebūdamas politiku vyskupas M. Valančius XIX a. politiniams procesams Lietuvoje padarė bene didesnę įtaką, nei kas nors kitas. Ugdydamas liaudies išti- kimybę savo kalbai ir kultūrai, jis niekur nepasisakė ir prieš lenkiškai kalbančiuosius, savo dienoraštį rašė lenkiškai, o pasirašydavo lenkiška maniera – Wolonczewski. Baudžiavos sąlygomis į lietuvių liaudį orientuotas tautinis kultūri- nis sąjūdis negalėjo išeiti į krašto visuomeninio kultūrinio ir politinio gyvenimo avansceną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai