Santrauka
Jau 1914 m. Filadelfijoje įvyko bendras lietuvių ir ukrainiečių mitingas, kuris reikalavo „išvyti maskolius į Aziją ir palikti Lietuvą lietuviams, o Ukrainą ukrainiečiams”. Į katalikų 1916 m. suorganizuotą Tautos Tarybą tautininkai nėjo: jie suorganizavo savo Amerikos Lietuvių Tautinę Tarybą. 1918 m. katalikai ir tautininkai sušaukė Naujorke trečiąjį lietuvių seimą, kuriame dalyvavo apie 1.200 lietuviškųjų organizacijų atstovų.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1914 m. Filadelfijoje lietuvių ir ukrainiečių mitingas reikalavo palikti Lietuvą lietuviams, o Ukrainą ukrainiečiams. | c-001 | |
| t-002 Į katalikų 1916 m. suorganizuotą Tautos Tarybą tautininkai nėjo: jie suorganizavo savo Amerikos Lietuvių Tautinę Tarybą. | c-002 | |
| t-003 1918 m. katalikai ir tautininkai Naujorke sušaukė trečiąjį lietuvių seimą, kuriame dalyvavo apie 1 200 lietuviškų organizacijų atstovų. | c-003 | |
| t-004 1916 m. Brukline katalikų ir tautininkų organizacijų atstovų suvažiavimas įsteigė Lietuvos Atstatymo Bendrovę. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1914 m. Filadelfijoje lietuvių ir ukrainiečių mitingas reikalavo palikti Lietuvą lietuviams, o Ukrainą ukrainiečiams.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jau 1914 m. Filadelfijoje įvy- ko bendras lietuvių ir ukrainiečių mitingas, kuris reikalavo „iš- vyti maskolius į Aziją ir palikti Lietuvą lietuviams, o Ukrainą ukrainiečiams”.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į katalikų 1916 m. suorganizuotą Tautos Tarybą tautininkai nėjo: jie suorganizavo savo Amerikos Lietuvių Tautinę Tarybą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Į katalikų 1916 m. suorganizuotą Tautos Tarybą tau- tininkai nėjo: jie suorganizavo savo Amerikos Lietuvių Tautinę Tarybą. Prie tų Tarybų veikimo, siekiančio auto- nomijos, socialistai visai neprisidėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1918 m. katalikai ir tautininkai Naujorke sušaukė trečiąjį lietuvių seimą, kuriame dalyvavo apie 1 200 lietuviškų organizacijų atstovų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1918 m. katalikai ir tautininkai sušaukė Naujorke trečiąjį lietuvių seimą, kuriame dalyvavo apie 1.200 lietuviškųjų organi- zacijų atstovų. Seimas nutarė reikalauti, kad Amerikos vyriausy- bė pripažintų Lietuvai nepriklausomybę, kurią Tautos Taryba Vilniuje jau buvo paskelbusi prieš mėnesį (seimas įvyko kovo 13 d., bet Amerikoje tuo metu dar niekas nežinojo to įvykio). Seimas išrinko iš katalikiškosios Tautos Tarybos ir iš tautinin- kų Amerikos Lietuvių Tautos Tarybos atstovų vykdomąjį ko- mitetą ir gegužės 3 d. nusiuntė pas prezidentą Vilsoną abiejų Tarybų delegaciją. Prezidentas delegacijai pažadėjo paremti Lie- tuvos nepriklausomybę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1916 m. Brukline katalikų ir tautininkų organizacijų atstovų suvažiavimas įsteigė Lietuvos Atstatymo Bendrovę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo reikalu dar 1916 m. Brukline įvyko katalikų ir tautininkų organizacijų atstovų suvažiavimas karo sunaikintos Lietuvos kūrimo reikalams apsvarstyti. Jis įsteigė Lietuvos Atstatymo Bendrovę; ta bendro- vė ėmėsi organizuoti įvairių šakų bendroves, kurios po karo turėjo persikelti į Lietuvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |