Lietuvių raštijos tradiciniu raidynu draudimo pradžia

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sužlugdyta ir valdžios užmačia pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną kirilika. Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi dis- kriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti. M. Valančius, perpratęs valdžios kėslus, per kunigus paskleidė mintį, kad skaityti tokias valdžios brukamas knygas katalikui yra nuodėmė. Todėl jų bemaž niekas ir ne- skaitė. O neturėdama skaitytojų valdžia jų išleido vos 60.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Paraginęs nepriimti valdžios peršamų knygų, vyskupas slapta suorga- nizavo lietuviškos spaudos tradiciniu raidynu spausdinimą Rytprūsiuose ir nelegalų jos platinimą Lietuvoje. Susiformavo tvirta kontrabandinės knygnešystės tradicija, ir į XIX a. pabaigą lietuvių kalba Rytprūsiuo- se išleidžiamų ir į Lietuvą knygnešių atnešamų ir nelegaliai platinamų knygų gausėjo. Nors valdžia ir žandarai knygnešius gaudė ir baudė dar Knygnešys. J. Zikaro skulptūra (1939 m.) L I E T U V O S I S T O R I J A 118 griežčiau, nei slaptų mokyklų mokytojus, lietuviškos spaudos srauto į Lietuvą nesustabdė. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Rytprūsiuose išleista daugiau kaip 1 800 pavadinimų lietuviškų knygų, skirtų platin- ti Didžiojoje Lietuvoje bendru 6 mln. egzempliorių tiražu. Didžiąją dalį lietuviškos spaudos sudarė religinė literatūra ir elementoriai, o į amžiaus pabaigą ėmė gausėti mokslo populiarinimo, politinio turinio ir grožinių kūrinių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vis dėlto ir valdžiai buvo aišku, kad etninės Lietuvos kaimo mokyklose pradėti mokyti rusų kalbos mokytojui nemokant lietuviškai yra sunkiai įmanomas dalykas, kad visų pirma tokiam mokytojui reikia išleisti dvi- kalbius elementorius, kuriuose būtų ir rusiškų žodžių vertimai į lietuvių kalbą, užrašyti ne tradiciniu šiai kalbai lotyniškuoju raidynu, o rusų rai- dynu – kirilika. Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis drau- dimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.