Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Salia punktų, dėl kurių buvo susitarta, Ambasadorių Konferencija norėjo Klaipėdos konvencijos nuostatais pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti šiosios reikalavimus turėti laisvą tranzitą. Ambasadorių Konferencija pagaliau įteikė ultimatumą (rugpiūčio 8 d.), kuriuo pareikalavo per mėnesį laiko pasirašyti be jokių pataisų ir rezervų konferencijos paruoštą projektą.
Ambasadorių konferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą, paliekant is- torinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, savotiškai lėmė, praleidęs progą pa- tylėti… E. Galvanauskas, nota pakvietęs nustatyti Lenkijos rytines sienas. Ambasadorių konferencija tai suprato kaip norėjo suprasti – neva Lietuva pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius liko pastarosios pusėje).
Ambasadorių Konferencija apkaltino Lietuvą Tautų Sąjungai, kad ji savo elgesiu Klaipėdoje gresianti suardyti taiką ir gerus internaciolinius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str.
VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
VMLGK paskelbė sprendimą prisijungti prie Lietuvos autonominėmis \nteisėmis ir paprašė Lietuvos vyriausybės karinės ir finansinės pagalbos.\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n153\nKilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino \nšį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere-\nnias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma-\ntine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
Ambasadorių Konferencija Klaipėdos konvencijos nuostatais siekė pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti Lenkijos laisvo tranzito reikalavimus.
**Derybos su didžiosiomis valstybėmis dėl Klaipėdos krašto perėmimo** buvo labai sunkios. Salia punktų, dėl kurių buvo susitarta, Ambasadorių Konferencija norėjo Klaipėdos konven- cijos nuostatais pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti šiosios reikalavimus turėti laisvą tranzitą. 1923 metų balandžio mėnesį derybos buvo pertrauktos.