Santrauka
Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Salia punktų, dėl kurių buvo susitarta, Ambasadorių Konferencija norėjo Klaipėdos konvencijos nuostatais pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti šiosios reikalavimus turėti laisvą tranzitą. Ambasadorių Konferencija pagaliau įteikė ultimatumą (rugpiūčio 8 d.), kuriuo pareikalavo per mėnesį laiko pasirašyti be jokių pataisų ir rezervų konferencijos paruoštą projektą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Ambasadorių Konferencija Klaipėdos konvencijos nuostatais siekė patenkinti Lenkijos reikalavimą turėti laisvą tranzitą. | c-001 | |
| t-002 Ambasadorių Konferencija rugpjūčio 8 d. ultimatumu pareikalavo per mėnesį be pataisų ir rezervų pasirašyti jos parengtą projektą. | c-002 | |
| t-003 Ambasadorių Konferencija apkaltino Lietuvą Tautų Sąjungai, kad ji savo elgesiu Klaipėdoje gresianti suardyti taiką ir gerus internaciolinius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str. | c-003 | |
| t-004 Ambasadorių konferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą, paliekant istorinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, savotiškai lėmė, praleidęs progą patylėti… E. | c-004 | |
| t-005 Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. | c-005 | |
| t-006 Vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suverenias Klaipėdos teises Lietuvai. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ambasadorių Konferencija Klaipėdos konvencijos nuostatais siekė patenkinti Lenkijos reikalavimą turėti laisvą tranzitą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Salia punktų, dėl kurių buvo susitarta, Ambasadorių Konferencija norėjo Klaipėdos konven- cijos nuostatais pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti šiosios reikalavimus turėti laisvą tranzitą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ambasadorių Konferencija rugpjūčio 8 d. ultimatumu pareikalavo per mėnesį be pataisų ir rezervų pasirašyti jos parengtą projektą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Ambasadorių Konferencija pagaliau įteikė ultimatumą (rugpiūčio 8 d.), kuriuo pareikalavo per mėnesį laiko pasirašyti be jokių pataisų ir rezervų konferencijos paruoštą projektą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ambasadorių Konferencija apkaltino Lietuvą Tautų Sąjungai, kad ji savo elgesiu Klaipėdoje gresianti suardyti taiką ir gerus internaciolinius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Ambasadorių Konferencija apkaltino Lietuvą Tautų Sąjungai, kad ji savo elgesiu Klaipėdoje gresianti suardyti taiką ir gerus internacio- linius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str. Tautų Sąjungos Taryba, išklausiusi Lietuvos delegato (Gal- vanausko) protestą prieš tokį Ambasadorių Konferencijos skundą ir pranešimą apie priežastis, dėl kurių Lietuva negalėjo priimti pasiūlyto projekto be pataisų ir be rezervų, nusprendė sudaryti specialią komisiją konvencijos projektui paruošti, paša- linant visus nesusipratimus (1923.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ambasadorių konferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą, paliekant istorinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, savotiškai lėmė, praleidęs progą patylėti… E.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ambasadorių konferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą, paliekant is- torinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, savotiškai lėmė, praleidęs progą pa- tylėti… E. Galvanauskas, nota pakvietęs nustatyti Lenkijos rytines sienas. Ambasadorių konferencija tai suprato kaip norėjo suprasti – neva Lietuva pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius liko pastarosios pusėje).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suverenias Klaipėdos teises Lietuvai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 153 Kilniaširdiškai nusiteikęs Lietuvos Seimas sausio 24-ąją mielai patenkino šį prašymą, o vasario 17-ąją Ambasadorių konferencija perleido suvere- nias Klaipėdos teises Lietuvai. Lietuviai tai laikė didžiausia savo diploma- tine ir karine pergale, kokia ji iš tiesų ir buvo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Lietuviai
- Lietuvos seimas (seimas)
- Pilsudskis
- senieji mėnesių vardai ir devintinės
- Klaipėdos prisijungimas prie Lietuvos (1923 m.)
- Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (institucija)
- administracinė linija demarkacijos linija
- demarkacijos linija
- Klaipėdos krašto autonominis režimas (kraštas)