Ambasadorių Konferencija – grupė, kurios veikla šiame šaltinių rinkinyje atsiskleidžia per sprendimus dėl Klaipėdos ir Vilniaus. 1923 m. vasario 17 d. ji perleido Lietuvai suverenias teises į Klaipėdos kraštą, o lietuviai šį įvykį laikė reikšminga diplomatine ir karine pergale. Tų pačių metų kovo 15 d. Konferencija paliko istorinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir nustatė naują Lietuvos bei Lenkijos demarkacijos liniją. Derybose dėl Klaipėdos krašto ji taip pat siekė konvencijos nuostatomis pakeisti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti Lenkijos reikalavimą užtikrinti laisvą tranzitą, tačiau 1923 m. balandį derybos buvo nutrauktos.
1923 m. vasario 17 d. perleido suverenias Klaipėdos teises Lietuvai.
1923 m. kovo 15 d. paliko Vilnių Lenkijai, patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Lietuvos istorijos (2013 m.) autoriai aprašo šį sprendimą kaip įvykusį 1923 m. vasario 17 d.
Lietuvos istorijos (2013 m.) autoriai aprašo 1923 m. kovo 15 d. sprendimą; Vilnius liko Lenkijos pusėje.
Klaipėdos konvencijos nuostatais siekė pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti Lenkijos reikalavimus turėti laisvą tranzitą.
A. Šapoka (red.) taip vertina Ambasadorių konferencijos tikslus 1923 m. derybose dėl Klaipėdos krašto perėmimo; 1923 m. balandį derybos buvo pertrauktos.
Ambasadorių konferencijos 1923 m. kovo 15 d. sprendimą, paliekant istorinę Lietuvos sostinę Vilnių Lenkijai, savotiškai lėmė, praleidęs progą patylėti… E. Galvanauskas, nota pakvietęs nustatyti Lenkijos rytines sienas. Ambasadorių konferencija tai suprato kaip norėjo suprasti – neva Lietuva pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius liko pastarosios pusėje).
Ambasadorių Konferencija apkaltino Lietuvą Tautų Sąjungai, kad ji savo elgesiu Klaipėdoje gresianti suardyti taiką ir gerus internaciolinius santykius ir pareikalavo pritaikyti pakto 11 str.
Ambasadorių Konferencija Klaipėdos konvencijos nuostatais siekė pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti Lenkijos laisvo tranzito reikalavimus.
**Derybos su didžiosiomis valstybėmis dėl Klaipėdos krašto perėmimo** buvo labai sunkios. Salia punktų, dėl kurių buvo susitarta, Ambasadorių Konferencija norėjo Klaipėdos konvencijos nuostatais pralaužti Lietuvos nusistatymą Lenkijos atžvilgiu ir patenkinti šiosios reikalavimus turėti laisvą tranzitą. 1923 metų balandžio mėnesį derybos buvo pertrauktos.