Nelegalios lietuvių periodinės spaudos leidimas ir platinimas tautiniam sąjūdžiui
6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“). Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu.
V. Kudirka \nrašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūri-\nnys taps Lietuvos himnu. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, \nkartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, \nkritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės \nlietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, \npoezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai.
„Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, poezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai. Ta pati redakci- ja leido ir kaimiečiams skirtą laikraštį „Ūkininkas“.
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimui-\nsi rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, \nužėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo \n1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jau-\nnas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, toleranci-\njos ir geranoriškumo įsikūnijimas. \nSavo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių \ntautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų \npartija, susikūrusi 1896 m.
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.
Ši idėja įplieskė lietuvybės \nbranduolinio užtaiso grumėjimą. \nNors po trejų metų „Aušra“ dėl \nvidinių idėjinių nesutarimų ir fi-\nnansinių sunkumų sustojo ėjusi, \nlietuvių kaip savarankiškos tautos \nugdymo darbo tęsėjų gretas iš-\nplėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau-\njus periodinius leidinius lietuvių \nkalba. 1889–1890 m. lietuviškasis \nsąjūdis ir spauda diferencijavosi į \ndvi kryptis: pasaulietinę – libera-\nliąją ir katalikiškąją – konservaty-\nviąją.
Ši idėja įplieskė lietuvybės \nbranduolinio užtaiso grumėjimą. \nNors po trejų metų „Aušra“ dėl \nvidinių idėjinių nesutarimų ir fi-\nnansinių sunkumų sustojo ėjusi, \nlietuvių kaip savarankiškos tautos \nugdymo darbo tęsėjų gretas iš-\nplėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau-\njus periodinius leidinius lietuvių \nkalba. 1889–1890 m. lietuviškasis \nsąjūdis ir spauda diferencijavosi į \ndvi kryptis: pasaulietinę – libera-\nliąją ir katalikiškąją – konservaty-\nviąją.
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.