Santrauka
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėnraštį „Aušra“ („Auszra“). Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir finansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas išplėtė, jie ėmė rengti ir leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis telkė tautinio sąjūdžio jėgas ir kėlė lietuvių kultūrinių bei švietimo teisių reikalavimus. | c-001 | |
| t-002 Po trejų metų sustojusi „Aušra“ išplėtė lietuvių tautinio ugdymo tęsėjų gretas, kurios ėmė leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba. | c-002 | |
| t-003 „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu. | c-003 | |
| t-004 Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis telkė naujas tautinio sąjūdžio jėgas ir opoziciškai vertino caro valdžią. | c-001 | |
| t-005 Sustojusi „Aušra“ išplėtė savarankiškos lietuvių tautos ugdymo tęsėjų gretas ir paskatino naujus lietuviškus periodinius leidinius. | c-002 | |
| t-006 1896 m. susikūrusi Lietuviškoji socialdemokratų partija leido savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis telkė tautinio sąjūdžio jėgas ir kėlė lietuvių kultūrinių bei švietimo teisių reikalavimus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po trejų metų sustojusi „Aušra“ išplėtė lietuvių tautinio ugdymo tęsėjų gretas, kurios ėmė leisti naujus periodinius leidinius lietuvių kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ši idėja įplieskė lietuvybės branduolinio užtaiso grumėjimą. Nors po trejų metų „Aušra“ dėl vidinių idėjinių nesutarimų ir fi- nansinių sunkumų sustojo ėjusi, lietuvių kaip savarankiškos tautos ugdymo darbo tęsėjų gretas iš- plėtė, jie ėmė rengti ir leisti nau- jus periodinius leidinius lietuvių kalba. 1889–1890 m. lietuviškasis sąjūdis ir spauda diferencijavosi į dvi kryptis: pasaulietinę – libera- liąją ir katalikiškąją – konservaty- viąją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
V. Kudirka rašė poeziją, sukūrė eilėraštį „Tautiška giesmė“ ir jam melodiją – šis kūri- nys taps Lietuvos himnu. „Varpas“ laikėsi liberalios demokratijos pozicijų, kartais krypo į socialdemokratiją, svarstė politinės santvarkos klausimus, kritikavo caro režimą ir kultūros politiką, rūpinosi bendrinės literatūrinės lietuvių kalbos formavimu. Jame spausdinta gero lygio grožinė literatūra, poezija, originali ir verstinė, populiarūs mokslo straipsniai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1896 m. susikūrusi Lietuviškoji socialdemokratų partija leido savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Katalikiškos pakraipos spauda daugiausia dėmesio skyrė priešinimui- si rusinimo politikai, bet, laikydamasi bendrosios Bažnyčios doktrinos, užėmė lojalias pozicijas caro valdžios atžvilgiu. Populiariausiu tapo nuo 1896 m. leistas „Tėvynės sargas“, kurio spiritus movens buvo tuomet jau- nas kunigas Juozas Tumas (Vaižgantas), vėliau garsus rašytojas, toleranci- jos ir geranoriškumo įsikūnijimas. Savo spaudą lietuvių ir lenkų kalbomis leido ir pirmoji su lietuvių tautiniu sąjūdžiu susijusi politinė partija – Lietuviškoji socialdemokratų partija, susikūrusi 1896 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |