Maironis

Santrauka

Vėliau čia mokėsi visa eilė didžių veikėjų, kaip antai: Maironis, Jakštas, Tumas ir kt. Kauno kunigų seminariją galutinai sulietuvino jos rektorius poetas pralotas Mačiulis Maironis.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Vėliau čia mokėsi visa eilė didžių veikėjų, kaip antai: Maironis, Jakštas, Tumas ir kt.		c-001
t-002 Kauno kunigų seminariją galutinai sulietuvino jos rektorius poetas pralotas Mačiulis Maironis.		c-002
t-003 Panašiai į ją žiūrėta ir vadovėlinio tipo Maironio, Pajautos (Konstancijos Skirmuntaitės), Prano (kun. Antano Šmulkščio) knygutėse, visą dėmesį sutelkiant lietuvių tautos žygiams iki Vytauto Didžiojo mirties.		c-003
t-004 Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.		c-004
t-005 Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.		c-005
t-006 Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt.		c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vėliau čia mokėsi visa eilė didžių veikėjų, kaip antai: Maironis, Jakštas, Tumas ir kt.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vėliau čia mokėsi visa eilė didžių veikėjų, kaip antai: Maironis, Jakštas, Tumas ir kt. Iš pradžių tautiškas judėjimas seminarijoje buvo neorganizuotas, bet veikiai klieri- kai pradėjo burtis į slaptas kuopeles, laikė slaptų lietuviškų kny- gynėlių, išsirašinėjo laikraščių ir patys juose bendradarbiavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kauno kunigų seminariją galutinai sulietuvino jos rektorius poetas pralotas Mačiulis Maironis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kauno kunigų seminariją galutinai sulietu- vino jos rektorius poetas pralotas Mačiulis Maironis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Panašiai į ją žiūrėta ir vadovėlinio tipo Maironio, Pajautos (Konstancijos Skirmuntaitės), Prano (kun. Antano Šmulkščio) knygutėse, visą dėmesį sutelkiant lietuvių tautos žygiams iki Vytauto Didžiojo mirties.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Panašiai į ją žiūrėta ir vadovėlinio tipo Maironio, Pajautos (Konstancijos Skirmuntaitės), Prano (kun. Antano Šmulkščio) knygutėse, visą dėmesį sutelkiant lietuvių tautos žygiams iki Vytauto Didžiojo mirties.

PRATARMĖ^5

1569 metais Liubline « abiejų tautų » galutinai nustatyti tarpu­ saviai valstybiniai santykiai, lygiai kaip ir įkandin prasidedąs periodas bendrų renkamųjų valdovų, kurių kiekvienas tapdavo ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, nepaliko be neigiamų pasėkų atskiros Lietuvos valstybinės sąmonės lauke.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nepaisant lietuvių kultūros, iš kurios neseniai šaipytasi, dominavimo, žydai galėjo ir toliau visiškai tenkinti savo nacionalinius kultūrinius po- reikius, tačiau žydai ir lietuviai gyveno atskirus, tik darbo reikalais susi- jusius gyvenimus. Nacionalinėje lietuvių valstybėje žydams liko uždara valstybės tarnybos sritis, tad jie tradiciškai vyravo prekyboje ir komerci- joje, daug prisidėjo prie Lietuvos rekonstrukcijos, sukūrė žydų ekonomi- nių ir finansinių organizacijų, taip pat unikalią savo švietimo ir mokyklų sistemą (pamokos mokyklose vyko hebrajų arba jidiš kalba, jos tapo svar- biais žydų kultūros centrais). Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Botyriaus nuotrauka

L I E T U V O S I S T O R I J A 220 Kultūros suvienodinimas J. Stalino valdymo metais vyko tiesmukas lietuvių kultūros griovimas, siekiant su šaknimis išrauti bet kokį tautiškumą, nes visas kul- tūros sritis kontroliavo ir griežtai administravo, kiekvieną eilutę cenzūravo komunistų partija: primesta marksistinė-lenininė filosofija, skiepijama ko- munistinė ideologija, kurią turėjo skleisti visos kultūros įstaigos. Šlovinant komunistinės ideologijos autoritetus, susidorojama su nepriklausomos Lietuvos kultūros palikimu. Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių kny- gos, tautinio pobūdžio literatūra. 1944–1951 m. sunaikinta apie 600 tūkst. leidinių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Po J. Stalino mirties, „atšilimo“ laikotarpiu, kultūriniame gyvenime pradėta oficialiai nuolaidžiau vertinti tautinį kultūrinį palikimą: reabili- tuotas karo pabaigoje į Vakarus pasitraukęs lietuvių literatūros klasikas V. Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt. kūrinių, M. K. Čiurlionio kū- rybos, tautodailės albumų (tokių leidinių įvaduose kūrėjo biografijos ir kūrybos apžvalga būdavo pristatoma laikantis marksistinių nuostatų).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Jidiš
• Lietuviai
• Rusai
• Žydai
• Maironio knygų „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“ išleidimas
• Maironio rinktinė
• P. Lukšio rinktinė
• Prisikėlimo apygarda
• Tautinės savimonės telkimas per poeziją, liaudies dainas ir giedamą himną
• Užpelkių kautynės
• Užpelkių kautynės (1949 m.)
• tautinis krikštas (krikštas)
• destalinizacija atšilimo laikotarpis
• destalinizacija postalininis metas atšilimo laikotarpis