Santrauka
Nors lietuviai jau nuo Švitrigailos laikų rinkosi sau kunigaikščius, tačiau Jogailos palikuonys manė, kad bent Lietuva jiems turinti tekti paveldėtinai; o tuo susitarimu buvo norima įvesti elekciją, taigi visai nebuvo atsižvelgiama į jų teises. Bet kadangi, pradedant Kazimieru, Lietuvos valdovais visada būdavo išrenkami Jogailos palikuonys, tai Kazimiero šeima jautėsi turinti sosto paveldėjamųjų teisių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Jogailos palikuonys manė, kad bent Lietuva jiems turinti tekti paveldėtinai. | c-002 c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jogailos palikuonys manė, kad bent Lietuva jiems turinti tekti paveldėtinai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
pagalbos; tad nebuvo jokios naudos dėtis į uniją su Lenkija. Be to, tas susitarimas nepatiko nė valdančiajai Gediminaičių šeimai; Aleksandro brolis, Čekų karalius Vladislovas, savo ir jaunesniojo brolio Zigmanto vardu net pareiškė protestą dėl to susitarimo. Nors lietuviai jau nuo Švitrigailos laikų rinkosi sau kunigaikščius, tačiau Jogailos palikuonys manė, kad bent Lietuva jiems turinti tekti paveldėtinai; o tuo susitarimu buvo norima įvesti elekciją, taigi visai nebuvo atsižvelgiama į jų tei- ses.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogailos palikuonys manė, kad bent Lietuva jiems turinti tekti paveldėtinai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jau buvo nustojęs savo reikšmės ir 1413 m. aktas, nes Lietuva, nepaisydama jo nuostatų, rinkosi sau valdovus, visiškai neatsiklausdama lenkų. Tiesa, nuo Kazimiero laikų lenkai ėmė rinktis sau karaliais visada tuos pačius asmenis, kuriuos išsirinkdavo Lietuva sau didžiaisiais kunigaikščiais. Tuo būdu išliko personalinės valstybių unijos ryšys: abi valstybės buvo vieno valdovo valdomos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |