Mikalojus Konstantinas Čiurlionis pristatomas kaip lietuvių dailininkas ir kompozitorius, studijavęs Varšuvoje bei Leipcige ir tautinio apsisprendimo kontekste pasirinkęs lietuvius.
Už- darytoje Vilniaus arkikatedroje atidaryta Paveikslų galerija, panašiai pri- taikytos uždarytos bažnyčios: Šv. Kazimiero bažnyčioje atidarytas Ateiz- mo muziejus, Šv. Jonų – Mokslo, Visų Šventųjų – Liaudies meno, Kauno Įgulos bažnyčioje – Skulptūros ir vitražo muziejai, Pažaislio vienuolyne – M. K. Čiurlionio muziejaus senojo meno ekspozicija.
Kurį laiką taip elgėsi Mikalojus\nKonstantinas Čiurlionis (1875–1911), beje, plačiausiai šiuo metu pasaulyje\nžinomas lietuvių dailininkas ir kompozitorius, muziką ir dailę studijavęs\nVaršuvoje ir Leipcige.
Lietuva po 1795 m. prijungimo prie Rusijos nepriklausomybę atkūrė \n1918–1919 m. ir sukūrė valstybę, besirėmusią naujais demokratiniais ir \nnacionaliniais pagrindais – Lietuvos Respubliką. Jos ištakose – ir didžiau-\nsias Lietuvos menininkas, dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis, ir \ntautos Atgimimo dainius poetas Maironis, tautos patriarchas J. Basanavi-\nčius.
Kurį laiką taip elgėsi Mikalojus \nKonstantinas Čiurlionis (1875–1911), beje, plačiausiai šiuo metu pasaulyje \nžinomas lietuvių dailininkas ir kompozitorius, muziką ir dailę studijavęs \nVaršuvoje ir Leipcige. Iš etniškai lietuviškos aplinkos kilęs, bet iki to lai-\nkotarpio lietuviškai gerai nemokėjęs, M. K. Čiurlionis pasirinko lietuvius.
Kurį laiką taip elgėsi Mikalojus \nKonstantinas Čiurlionis (1875–1911), beje, plačiausiai šiuo metu pasaulyje \nžinomas lietuvių dailininkas ir kompozitorius, muziką ir dailę studijavęs \nVaršuvoje ir Leipcige. Iš etniškai lietuviškos aplinkos kilęs, bet iki to lai-\nkotarpio lietuviškai gerai nemokėjęs, M. K. Čiurlionis pasirinko lietuvius.
Po J. Stalino mirties, „atšilimo“ laikotarpiu, kultūriniame gyvenime \npradėta oficialiai nuolaidžiau vertinti tautinį kultūrinį palikimą: reabili-\ntuotas karo pabaigoje į Vakarus pasitraukęs lietuvių literatūros klasikas \nV. Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, \nMaironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt. kūrinių, M. K. Čiurlionio kū-\nrybos, tautodailės albumų (tokių leidinių įvaduose kūrėjo biografijos ir \nkūrybos apžvalga būdavo pristatoma laikantis marksistinių nuostatų).