Taigi Lietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija. Valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija – buvo sukurta XIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a.
Visą istorinės Lietuvos laiko-\ntarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“. Taigi \nLietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Ku-\nnigaikštija. Ją panaikinus ir prijungus prie Rusijos, iki 1831 m.
Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos \ndalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje \napsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais bai-\ngė formuotis krikščioniškoji Europa. \nLietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo-\nkiečių ordino pavojaus pamažu stiprino \nryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė \nkrikščionišką Vakarų kultūrą.
1840 m. panaikintas \nLietuvos Statutas, o teismų sistema surusinta. Lietuvos vardas pašalintas \niš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos \ntraktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės \nVakarų kraštu.
Todėl kartais Lietuvos didvalstybė vadinama „aksomine imperija“. LDK \npakraščių priklausomybė svyravo tarp įvairaus laipsnio siuzereniteto ir \nhegemonijos. Kuo toliau nuo centro – Vilniaus, tuo ten (o į šią kategoriją \nir patenka visa Ukraina) valdę Gediminaičiai mažiau klausė Vilniaus bro-\nlių, pusbrolių ar dėdžių – didžiųjų kunigaikščių.
Enėjas Silvijus Pikolominis (Enea Silvio Picco- lomini) „Knygoje apie vyrus, garsius savo gyvenimu“ Vytautui skyrė to- kius žodžius: „Koks didelis Tu ir kokia didelė Tavo tėvynė.“ Ypač Vytauto kultas pradėtas puoselėti XVI a., kai Lietuvos visuomenė suskato ieškoti ideologinės atspirties prieš Lenkijos (Jogailaičių) planą sukurti valstybių sąjungą, kurios hegemonė būtų Lenkija. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTIJA KELYJE VAKARŲ LINK V ytautui valdant buvo padėtas pagrindas Lietuvos vi- suomenės artėjimui prie Vidurio Europos, Lietuvos „civilizaciniam šuoliui“. Lietuva turėjo staigiai perimti iš Vakarų Europos ateinančias Viduramžių idėjas: trilaukį žemės ūkyje, feodalinę sistemą, luominės visuomenės ir monarchijos principus, cechus, bažnytinę siste- mą ir mokyklas, raštą ir jo „industriją“. Tokio šuolio nereikėjo atlikti nė vienai Europos valstybei. Lietuvai tai pavyko padaryti per šimtmetį. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos uni- versitetuose.