Lietuvos Didžioji Kunigaikštija

PDF 106

1840 m. panaikintas \nLietuvos Statutas, o teismų sistema surusinta. Lietuvos vardas pašalintas \niš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, buvusios LLV žemės imtos \ntraktuoti kaip Vakarų Rusija, o buvusios LDK teritorija pavadinta Šiaurės \nVakarų kraštu.

PDF 17

Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos \ndalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje \napsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais bai-\ngė formuotis krikščioniškoji Europa. \nLietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo-\nkiečių ordino pavojaus pamažu stiprino \nryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė \nkrikščionišką Vakarų kultūrą.

PDF 38

Todėl kartais Lietuvos didvalstybė vadinama „aksomine imperija“. LDK \npakraščių priklausomybė svyravo tarp įvairaus laipsnio siuzereniteto ir \nhegemonijos. Kuo toliau nuo centro – Vilniaus, tuo ten (o į šią kategoriją \nir patenka visa Ukraina) valdę Gediminaičiai mažiau klausė Vilniaus bro-\nlių, pusbrolių ar dėdžių – didžiųjų kunigaikščių.

PDF 52

Enėjas Silvijus Pikolominis (Enea Silvio Picco- lomini) „Knygoje apie vyrus, garsius savo gyvenimu“ Vytautui skyrė to- kius žodžius: „Koks didelis Tu ir kokia didelė Tavo tėvynė.“ Ypač Vytauto kultas pradėtas puoselėti XVI a., kai Lietuvos visuomenė suskato ieškoti ideologinės atspirties prieš Lenkijos (Jogailaičių) planą sukurti valstybių sąjungą, kurios hegemonė būtų Lenkija. LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTIJA KELYJE VAKARŲ LINK V ytautui valdant buvo padėtas pagrindas Lietuvos vi- suomenės artėjimui prie Vidurio Europos, Lietuvos „civilizaciniam šuoliui“. Lietuva turėjo staigiai perimti iš Vakarų Europos ateinančias Viduramžių idėjas: trilaukį žemės ūkyje, feodalinę sistemą, luominės visuomenės ir monarchijos principus, cechus, bažnytinę siste- mą ir mokyklas, raštą ir jo „industriją“. Tokio šuolio nereikėjo atlikti nė vienai Europos valstybei. Lietuvai tai pavyko padaryti per šimtmetį. Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos uni- versitetuose.

PDF 16

Valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikš-\ntija – buvo sukurta XIII a. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net\n\nĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S\n17\nsuspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis \nkaraliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epi-\nzodas, nors pagoniška valstybė pamažu \ntapo regionine didvalstybe arba imperija, \nužvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių \n(buvusios Kijevo Rusios) erdves.

PDF 56

Raštija Formuojantis luominei LDK visuomenei ir susidarius su- dėtingam valstybės valdymo aparatui, XIV–XV a. sandūroje skubiai pri- reikė rašto. Šio visuomenės raidos etapo rašto poreikius Vakarų Europoje tenkino vienuolijos, tačiau Lietuvoje jų trūko, o rašto poreikis sparčiai didėjo. Raštinės tapo kultūrinės produkcijos gamintojomis, kaupėjomis ir raštininkų mokyklomis. Jų veikla gerokai prisidėjo prie to, kad raštas įsiskverbė į LDK bajorų ir miestiečių buitį. XV–XVI a. pradžios Lietuvos kultūra kartais apibūdinama kaip raštinių kultūra.

PDF 36

Valdant Gediminui ir \nAlgirdui išsiplėtė ne tik valstybės teritorija – Lietuva pasidarė reikšminga \nVidurio ir Rytų Europos jėga.

PDF 88

Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukur- ti vientisą švietimo sistemą. Valstybė buvo padalyta į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, o šios – į apygardas. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė reformuotas Vilniaus universitetas.

PDF 15

Visą istorinės Lietuvos laiko-\ntarpį joje gyvenę žydai vadino šią šalį „Lite“, o save – „litvakais“. Taigi \nLietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Ku-\nnigaikštija. Ją panaikinus ir prijungus prie Rusijos, iki 1831 m.

PDF 41

Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos \nvalstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu-\nlemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.

PDF 17

Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos \ndalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje \napsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais bai-\ngė formuotis krikščioniškoji Europa. \nLietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo-\nkiečių ordino pavojaus pamažu stiprino \nryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė \nkrikščionišką Vakarų kultūrą.

PDF 39

Valdovo dvariškiai stačiatikiai, rašto išmokę stačiatikių vienuolynuo- se, kūrė valdovo raštinę. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie- tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai.

PDF 29

kolonijinių valstybių kūrimasis prie Baltijos. Lietuvos valstybė atsirado

PDF 96

1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio \n23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą. Lietuvos \nDidžiajai Kunigaikštijai liko tik etninės lietuvių ir vakarinės baltarusių \nžemės.

PDF 41

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu- von, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu- lemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą. Tokią Lietuvai nepalankią sutartį vertė sudaryti ypač įnirtingi vokie- čių puolimai.

PDF 15

Taigi \nLietuvos vardą išplatino senoji Lietuvos valstybė – Lietuvos Didžioji Ku-\nnigaikštija.

PDF 53

Nepaisant kultūrinių praradimų (nesuspėta suformuoti lietuviakalbio raštijos modelio), XVI a. LDK visuomenė tampa europinė ir įsilieja į Va- karų civilizaciją. Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė, socia- linėje ūkinėje struktūroje – riterio dvaras (feodas) ir baudžiava, politinėje ir socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija, miestų ūkyje – cechai, edukacijoje – europinė švietimo sistema (katedrinės mo- kyklos ir jų triviumas, kolegijos ir universitetas).