Santrauka
Salyno sutartis buvo 1398 m. Vytauto ir didžiojo magistro susitarimas, galutinai patvirtintas Nemuno saloje Salyne spalio 12 d. Ivinskis ją apibūdina kaip aktą, kuriuo Vytautas užleido ordinui visus Žemaičius, pirmą kartą apytikriai nužymėjo ordinui tenkančių žemių sienas ir kuriame Salyno „amžinoji“ taika būtų reiškusi Lietuvos nustūmimą nuo jūros. 1930 m. veikale sutartis papildomai aiškinama kaip Vytauto galybės demonstracija Lenkijos pusėn ir grasinimas unijai.
Laikotarpis ir datos
1398 m. spalio 12 d.
Dalyviai ir vaidmenys
- Vytautas: sutarties patvirtintojas iš Lietuvos pusės.
- Ona: Vytauto žmona, dalyvavusi Salyno suvažiavime.
- Prūsų ir Livonijos ordinų magistrai: sutarties patvirtintojai.
Eiga
Po preliminarios Gardino taikos sutartis buvo iškilmingai ratifikuota Salyno saloje.
Rezultatas
Sutartimi Vytautas užleido ordinui Žemaitiją ir ryškiai paaštrino santykius su Lenkija.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje sutartį ratifikavo abiejų ordinų magistrai, vyskupai ir Vytautas su žmona Ona. |
| t-002 Salyne Vytautas elgėsi kaip aukščiausiasis Lietuvos ir Rusijos kunigaikštis, atidavė Ordinui visą Žemaitiją ir nutraukė ryšius su Karūna. |
| t-003 Šiame veikale Salyno sutartis aiškinama kaip Vytauto galybės gestas Lenkijai ir grasinimas unijai. |
| t-004 Ivinskis pabrėžia, kad Salyno amžinosios taikos įgyvendinimas būtų reiškęs Lietuvos nustūmimą nuo jūros. |
| t-005 Salyno suvažiavimo puotoje Vytautas buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi. |
| t-006 Salyno aktu Vytautas užleido ordinui visus Žemaičius, o akte pirmą kartą apytikriai nužymėtos ordinui tenkančių žemių sienos. |
| t-007 1398 m. balandžio 23 d. Gardine buvo surašyta preliminarinė taika, o spalio 12 d. Salyne Vytautas ir Konradas Jungingenas galutinai patvirtino sutartį. |