Santrauka
Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. „Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Rusintojai „lenkų pradų naikinimo“ politiką siejo su „rusų pradų atkūrimu“, nes separatizmą laikė bajoriškos visuomenės reiškiniu. |
| t-002 Caro valdžia Katalikų bažnyčią priskyrė „lenkų pradams“, bet dėl tarptautinės politikos vengė tiesiogiai ją likviduoti. |
| t-003 Rusintojai „lenkų pradų naikinimo“ politiką siejo su „rusų pradų atkūrimu“, nes separatizmą laikė bajoriškos visuomenės reiškiniu. |
| t-004 Caro valdžia Katalikų bažnyčią priskyrė „lenkų pradams“, bet dėl tarptautinės politikos vengė tiesiogiai ją likviduoti. |