pradai

Santrauka

Juk separatizmas tarpo pirmiausia vietos bajoriškoje visuomenėje, laikiusioje save atskira politine tauta, o valstiečiai, jų masė, nebuvo tos tautos nariai, tad rusintojai manė laimėti „lenkų pradų naikinimo“ politiką papildę „rusų pradų atkūrimo“ politika. „Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 „Rusų pradus“ turėjo diegti rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos.		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: „Rusų pradus“ turėjo diegti rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuga- lėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

• tikėjimas

Susiję objektai

• Lietuviai
• Rusai
• Stačiatikiai
• Carinė „rusų pradų atkūrimo“ rusinimo praktika 1864-1904 m
• Katalikų Bažnyčia
• lenkų pradų naikinimo politika
• „lenkų pradų naikinimo“ „istorinio pirmumo teisę“ „rusų pradų atkūrimo“
• „lenkų pradų naikinimo“ „rusų pradų atkūrimo“
• „Čia nebus Lenkijos“
• Carinės „lenkų pradų naikinimo“ rusinimo praktikos
• „lenkų pradai“ „rusų pradai“