Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Slavai

LaikotarpisXXXXI1936–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Aisčiai, kaip ir beveik visi Europos gyventojai (germanai, slavai, romanai ir kt.), priklauso prie tos pačios indoeuropiečių, arba arijų, tautų grupės. Todėl, kai Karolis pasiekė slavus, jo agentai sužinojo, kad už slavų gyvena dar lietuviai.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Slavai, kaip germanai, romanai ir aisčiai, priskiriami indoeuropiečių tautų grupei.
t-002 Lietuvių kalbos ir savimonės teritorijai siaurėjant rytuose bei pietuose, Lietuvos vardas su LDK ribomis išplito į plačias rytų slavų žemes.
t-003 Vėliau, I tūkstantmečio antroje pusėje, prasidėjo slavų ekspansija, nulėmusi rytinių baltų asimiliaciją.
t-004 Slavų ekspansija artėjo prie Lietuvos žemių.
t-005 Vokiečių puolimas ir slavų ekspansija, manoma, sutrukdė Lietuvos valstybei ir vardui aprėpti platesnes baltų genčių žemes.
t-006 Karolio Didžiojo agentai, pasiekę slavus, sužinojo, kad už slavų gyvena lietuviai.
t-007 Narbutas aiškino, kad slavai rusinai Perūno kultą iškilmingai perėmė tik po Vladimiro Didžiojo ir Sveneldo veiksmų.
t-008 Narbutas nurodė, kad Bandkė slavų Gurovidą siejo su lietuvių Gurku, bet pats tokį tapatinimą laikė klaida.
t-009 Narbutas rašė, kad slavai tą pačią dievybę vadino Kolita, Dažba, Dachuba, Daszuba, Dazboh ir Dajebog vardais.
t-010 Narbutas slavų Sievą ir lietuvių Pergrubę lygino su antikine Flora, remdamasis slavų kronikose išlikusiu stabo atvaizdu.
t-011 Narbutas aiškino, kad užrašas „Nijota“ sieja slavų Cererą arba lietuvių Krūminę su požemine deive Prozerpina.
t-012 Narbutas rašė, kad šiaurės slavai nimfas vadino rusalkomis dėl rusvų arba šviesiai pilkų plaukų.
t-013 Narbutas pagal Prilvico stabo piešinį sprendė, kad slavai vaizdavosi milžiną, ant pečių nešantį mažesnį žmogų.
t-014 Narbutas nurodė Naruševičiaus nuomonę, kad slavai žinojo panašią amžinąją ugnį, vadintą Zwicz.
t-015 Narbutas vardus Nar, Nėr, Nor ir Nur aiškino kaip pirmykštės lietuvių kalbos, bendros su slavų kalba, vandens reikšmes.
t-016 Narbutas rašė, kad slavai uosį skyrė Jupiteriui, vadintam Jesse.
t-017 Narbutas pakirptuvių paprotį laikė bendru lietuviams ir slavams ir ketino aprašyti jo eigą savo apylinkėje.
t-018 Narbutas teigė, kad pakirptuvių, rusiškai Zastryžyny, apeigos buvo įprastos slavų kiltims ir bendros daugeliui Europos tautų.
t-019 Narbutas vertino slavų vestuvių papročius kaip linkusius į svaigalus, nepadorias dainas ir kraštutinumus.
t-020 Narbutui slavų istorija buvo lietuvių praeitį išryškinantis fonas, todėl jis slavų gentis aprašė abėcėline tvarka.
t-021 Narbutas rašė, kad Safaržykas senovės lietuvius visiškai sugiminiavo su slavais ir jų skirtumus aiškino skirtinga valdžia.
t-022 Narbutas spėjo, kad skandinavai per Nevą ir Ladogos ežerą galėjo pasiekti Pailmenės slavus, gabenusius prekes į pietus.
t-023 Narbutas perpasakojo legendą, kurioje keliautojai per slavų Roksolaniją, venedų ir alanų žemes pateko į Livoniją.
t-024 Narbutas manė, kad lietuvių protėvių gyvenvietės prie Rosės galėjo išlikti iki IV amžiaus, kol jas ėmė spausti slavų gentys.
t-025 Narbutas, remdamasis istorikais, rašė apie labai seną Rusią, egzistavusią iki epochos, kai slavai pradėjo vadintis rusais.
t-026 Danijos karalius Frotonas III pirmiausia kariavo su slavais, kurių karvedys Strunikas buvo nukautas.
t-027 Narbutas rašė, kad Jarmerikas įsiveržė į slavų kraštą, sumušė venedų karalių Skalką ir perėmė jo kraštą.
t-028 Narbutas rašė, kad senovės tyrinėtojai vilkų tautą laikė viena seniausių slaviškų genčių, persikėlusių į Oderio žemupį.
t-029 V amžiaus pabaigoje slavų gyvenamosios vietovės, pasak Narbuto, plačiai driekėsi kraštuose, iš kurių germanai traukėsi į pietus.
t-030 Egiptiečiai turėjo savo Kamefius, japonai - dievus Kami, pono Georgi nuomone, vi siškai tapačius Kamefiams, o šie savo ruožtu, matyt, atitinką slavų Tryzną.
t-031 Galbūt neįsižeis slavų seno vės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, ar ba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip va riagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų ko lonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos