Santrauka
Būtent šis žinojimas įkvėpė Lietuvos šviesuolius (Simoną Daukantą, Joną Mačiulį-Maironį ir kt.) įamžinti savo šalies praeitį raštu. Čiurlionis, ir tautos Atgimimo dainius poetas Maironis, tautos patriarchas J. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, savotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kalba rašyta poezija.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Jonas Mačiulis-Maironis buvo tarp Lietuvos šviesuolių, kuriuos žinojimas įkvėpė raštu įamžinti savo šalies praeitį. | c-001 | |
| t-002 Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. | c-002 | |
| t-003 Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra. | c-003 | |
| t-004 Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jonas Mačiulis-Maironis buvo tarp Lietuvos šviesuolių, kuriuos žinojimas įkvėpė raštu įamžinti savo šalies praeitį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
“ Būtent šis žinojimas įkvėpė Lietuvos šviesuolius (Simoną Daukantą, Joną Mačiulį-Maironį ir kt.) įamžinti savo šalies praeitį raštu. Apibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūži- niais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Jauna ir dar niekuo neimponuojanti lietuvių kultūra (literatūros klasikai Maironis, Vaižgantas, V. Krėvė-Mickevičius dar vaikščiojo Kauno gatvėmis) nebuvo labai patraukli žydams, iš kitos pusės, carizmo priespaudą kentusių lietuvių tautinius jausmus žeidė, kad žydai tarpusavyje dažnai vartojo rusų kalbą. Žydai – daugiapolė, pliuralistinė, politiškai susiskaidžiusi bendruome- nė, turinti daugelį partijų ir organizacijų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos, tautinio pobūdžio literatūra.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iš bibliotekų pašalintos žymių lietuvių rašytojų Vinco Kudirkos, Maironio, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių kny- gos, tautinio pobūdžio literatūra. 1944–1951 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Po J. Stalino mirties, „atšilimo“ laikotarpiu, kultūriniame gyvenime pradėta oficialiai nuolaidžiau vertinti tautinį kultūrinį palikimą: reabili- tuotas karo pabaigoje į Vakarus pasitraukęs lietuvių literatūros klasikas V. Krėvė-Mickevičius, išspausdinta jo, Jurgio Baltrušaičio, Balio Sruogos, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kt. kūrinių, M. K. Čiurlionio kū- rybos, tautodailės albumų (tokių leidinių įvaduose kūrėjo biografijos ir kūrybos apžvalga būdavo pristatoma laikantis marksistinių nuostatų).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |