Santrauka
Būtent šis žinojimas įkvėpė Lietuvos šviesuolius (Simoną Daukantą, Joną Mačiulį-Maironį ir kt.) įamžinti savo šalies praeitį raštu. Čiurlionis, ir tautos Atgimimo dainius poetas Maironis, tautos patriarchas J. Kraševskio) kūryba, o romantiškiausia, dainingiausia, lyriškiausia, savotiškai kovinga buvo kunigo Jono Mačiulio-Maironio lietuvių kalba rašyta poezija.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 J. Stalino valdymo metais iš bibliotekų buvo pašalintos Maironio, Vinco Kudirkos, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir kitų autorių knygos. |
| t-002 Jonas Mačiulis-Maironis tarpukariu minėtas kaip vienas lietuvių literatūros klasikų, dar vaikščiojusių Kauno gatvėmis. |
| t-003 Jono Mačiulio-Maironio lietuviškai rašyta poezija knygoje apibūdinta kaip romantiška, daininga, lyriška ir savotiškai kovinga. |
| t-004 Poetas Maironis laikomas tautos Atgimimo dainiumi Lietuvos Respublikos ištakų kontekste. |
| t-005 Po J. Stalino mirties atšilimo laikotarpiu buvo išspausdinta Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino ir kitų lietuvių autorių kūrinių. |
| t-006 Suvokimas, kad tautos ateitis priklauso nuo atminties, įkvėpė Joną Mačiulį-Maironį raštu įamžinti Lietuvos praeitį. |