Santrauka
Teodoras Narbutas dar rašė „Lietuvių tautos istoriją“, kai Lietuvos praeities veikalų buvo nedaug. Naujojo šaltinio įvade jis pristatomas kaip Ipolito Klimaševskio sumanymo paskelbti visą Bychovco kronikos tekstą įgyvendintojas, plačiai, nors ir nekritiškai, panaudojęs šią kroniką savo devynių tomų veikale ir nuo 1838 m. rūpinęsis jos išspausdinimu. Lietuvoje populiarus Teodoras Narbutas susilaukė rūsčios Michało Balińskio kritikos.
Pagrindinis atvaizdas
Teodoras Narbutas, XIX a. litografinis portretas.
TiesioginisPortretasPirminis
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Teodoras Narbutas) Atidaryti šaltinį
1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Teodoras Narbutas plačiai, nors ir nekritiškai, panaudojo Bychovco kroniką devynių tomų „Lietuvių tautos istorijoje“ ir laikė ją itin vertingu šaltiniu. |
| t-002 Teodoras Narbutas rašydavo apie istorinius įvykius ir be atitinkamos faktografinės bazės. |
| t-003 1846 m. atskiru leidiniu paskelbtos Bychovco kronikos išnašose Teodoras Narbutas paaiškino kai kurias teksto vietas. |
| t-004 Teodoro Narbuto dėka istoriografijoje įsigalėjo dabartinis kronikos pavadinimas „Bychovco kronika“. |
| t-005 Nuo 1838 m. Teodoras Narbutas rūpinosi Bychovco kronikos spausdinimu, o 1844 m. lapkričio 23 d. išsiuntė rankraštį į Vilnių A. Renjerui. |
| t-006 Lietuvoje populiarus Teodoras Narbutas susilaukė rūsčios Michało Balińskio kritikos. |
| t-007 Teodoras Narbutas dar rašė „Lietuvių tautos istoriją“, kai Lietuvos praeities veikalų buvo nedaug. |
| t-008 Teodoras Narbutas vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka. |
| t-009 Pirmieji Teodoro Narbuto spausdinti darbai buvo užsienietiškų leidinių apžvalgos, eilėraščiai ir vertimai Vilniaus laikraščiuose. |
| t-010 Rimanto Klimavičiaus nuomone, Teodoras Narbutas 1817 m. įstojo į masonų organizaciją. |
| t-011 Teodoras Narbutas 1830 m. išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir rengė Horacijaus bei Ž. B. Ruso kūrybos vertimus. |
| t-012 Teodoras Narbutas dalyvavo 1830-1831 m. sukilime, bet, anot citatos, nekovojo su ginklu rankose. |
| t-013 Teodoras Narbutas LTI apžvelgė politinę ir kultūrinę lietuvių raidą nuo seniausių laikų iki 1569 m. Liublino unijos. |
| t-014 Citatos autorius teigia, kad lenkų istoriografijoje Teodoro Narbuto darbai nėra vertinami teigiamai. |
| t-015 Analizuodamas Strijkovskio Prokorimą, Teodoras Narbutas dievą pervadino Pramžimu ir aiškino vardą kaip lemtį, likimą bei būtinybę. |
| t-016 Teodoras Narbutas laišką istorikui Ignotui Onacevičiui pradėjo deklaracija: „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos <...>“. |
| t-017 Laiške Ignotui Onacevičiui Teodoras Narbutas savo uždaviniu vadino praeities įvykių esmės atskleidimą nuo tautos kilmės iki 1569 m. |
| t-018 Citatos autorius teigia, kad Teodoras Narbutas sąmoningai vengė žodžio „istorija“ ir save suvokė veikiau kaip aprašinėtoją. |
| t-019 Oficialios recenzijos į Teodoro Narbuto „Lietuvių mitologiją“ pasirodė 1835 ir 1836 metais. |
| t-020 1858 m. „Teka Wilenska“ puslapiuose Teodoras Narbutas davė atkirtį Stanislovo Mikuckio kaltinimams. |
| t-021 Teksto analizė rodo, kad Teodoras Narbutas savo parankinį LTI egzempliorių pildė iki 1863 metų. |
| t-022 Citatos autorius teigia, kad Teodoras Narbutas lietuvių mitologijos tyrinėjimams skyrė ypač daug dėmesio. |
| t-023 Teodoras Narbutas Dievo Kovo stabą laikė vienu svarbiausių savo kolekcijos egzempliorių. |
| t-024 Teodoras Narbutas Rivijaus kroniką įsigijo 1808 m. Revelyje per vadinamąjį Suomijos karą. |
| t-025 Papildymo tekstas leidžia spręsti, kad Teodoras Narbutas gerai pažinojo visus 1804 m. komisijos narius. |
| t-026 Narbutas vartoja terminą „dzieje“, o ne „historia“. |
| t-027 Rasa Griškaitė Narbuto lietuvių mitologijos tyrinėjimų paieškas vadino atkaklesnėmis ir tragiškesnėmis, nei galėtų atrodyti jų nepažinus. |
| t-028 Rengdamas antrąjį LTI leidimą, Narbutas išnašoje išbraukė žodžius „bene brolio“ apie A. Vijūką-Kojalavičių. |
| t-029 Teodoras Narbutas yra dailiau už anuos padarytas. |
| t-030 Teodoras Narbutas Dievo Kovo stabą ypač vertino ir laikė jį vienu svarbiausių savo kolekcijos egzempliorių. |
| t-031 Narbutas greičiausiai pasiliko ištikimas imperijos pavaldi nys, nors, pasak kitos jo biografijos versijos, jis lyg ir tarnavo prancūzų administracijoje. |
| t-032 Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų ra šytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, per teikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. |
| t-033 Narbutas visą dėmesį sukoncentravo į len kiškojo teksto pataisas. |
| t-034 Narbuto idėja, o ir pirmo LTI tomo papildymai „Mažesniuose istorijos raštuose“ sudarė tik nedidelę dalį. |
| t-035 Teodoras Narbutas buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų. |
| t-036 Narbutas rašė: „Tos svarbios religijos primini mas ir pažinimas yra nepaprastai reikalingas istorijos žinioms turtinti - dar daugiau, be tinkamo jos išaiškinimo negali būti pažinta lietuvių žemės praeitis“54. |
| t-037 Teodoras Narbutas visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį. |
| t-038 Teodoras Narbutas globojo ne patį linų auginimą lauke, bet tai, kas padaryta iš linų, visus dirbinius. |
| t-039 Teodoras Narbutas visiems metams įgydavo gydomosios galios. |
| t-040 Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi. |
| t-041 Narbuto darbiniame LTI egzemp lioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pa taisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą. |
| t-042 Teodoras Narbutas buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų. |
| t-043 Teodoras Narbutas yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis. |
| t-044 Vytautas Berenis Teodorą Narbutą vadina lietuvių mitologijos tėvu ir tipišku savo epochos atstovu. |
| t-045 Vytauto Berenio teigimu, Teodoras Narbutas šaltinius rinkosi panašiai kaip pirmtakai, bet juos pralenkė tautosakos ir etnografijos gausa. |
| t-046 Teodoras Narbutas Šaurų dvaro bibliotekoje saugojo visą „Dziennik Wilenski“ komplektą. |