Teodoras Narbutas plačiai, nors ir nekritiškai, panaudojo Bychovco kroniką devynių tomų „Lietuvių tautos istorijoje“ ir laikė ją itin vertingu šaltiniu.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 9
Iš tikrųjų T. Narbutas plačiai, nors ir nekritiškai panaudojo naująjį šaltinį svarbiausiame savo gyvenimo veikale — 9 tomų „Lietuvių tautos istorijoje". Iškeldamas Bychovco kronikos vertę, T. Narbutas rašė istorikui I. Onacevičiui, kad tai „lobių lobis, nes tai svarbiausias šaltinis, iš kurio sėmė Strijkovskis. Aš ją paėmiau savojo veikalo pagrindu kaip vienintelį Lietuvos istorijos liudininką atremti priekaištams, daromiems Strijkovskiui".
Teodoras Narbutas rašydavo apie istorinius įvykius ir be atitinkamos faktografinės bazės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 5
Gimęs Lenkijos-Lietuvos valstybės žlugimo išvakarėse, kai Tadas Kosciuška beviltiškai mėgino gelbėti šalį nuo godžių kaimyninių valstybių kėslų, M. Balinskis, kaip ir tūkstančiai jo bendraamžių, jaunųjų bajoriškų atžalų, buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas, miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Lenkų ir lietuvių istoriografijoje M. Balinskio asmenybė yra neblogai žinoma, tačiau ji niekada nebuvo laikoma ypatinga, padėjusia ateinančioms kartoms formuoti istorinės savimonės pagrindus. M. Balinskis buvo kruopštus, pedantiškas istorikas, kitaip nei Teodoras Narbutas, be atitinkamos faktografinės bazės vengdavęs rašyti apie vieną ar kitą istorinį įvykį.
1846 m. atskiru leidiniu paskelbtos Bychovco kronikos išnašose Teodoras Narbutas paaiškino kai kurias teksto vietas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 10
1846 m. Bychovco kronika išėjo atskiru leidiniu. Rankraščio tekstas jame buvo perteiktas be jokių taisymų, su rašybos, skyrybos klaidomis ir paraščių pastabomis. Išnašose T. Narbutas paaiškino kai kurias teksto vietas, tačiau tie paaiškinimai turi tik istoriografinės reikšmės.
Teodoro Narbuto dėka istoriografijoje įsigalėjo dabartinis kronikos pavadinimas „Bychovco kronika“.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 10
T. Narbutas paliko taip pat pirmą ir vienintelį žinomą rankraščio paleografinį aprašymą. T. Narbuto dėka istoriografijoje įsigalėjo ir dabartinis Kronikos pavadinimas — Bychovco kronika.
Nuo 1838 m. Teodoras Narbutas rūpinosi Bychovco kronikos spausdinimu, o 1844 m. lapkričio 23 d. išsiuntė rankraštį į Vilnių A. Renjerui.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 9-10
Baigdamas „Lietuvos istoriją", T. Narbutas nuo 1838 m. pradėjo rūpintis Bychovco kronikos išspausdinimu. 1844.11.23 jis išsiuntė rankraštį į Vilnių savo artimiausiam bičiuliui gydytojui A. Renjerui, prašydamas perduoti jį giminaičiui V. Narbutui, kuris vėliau tvarkė spausdinimo reikalus ir skaitė korektūras.
Lietuvoje populiarus Teodoras Narbutas susilaukė rūsčios Michało Balińskio kritikos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 14
Tuo metu Lietuvoje populiarus T. Narbutas susilaukė rūsčios jo kritikos. „Kas tiek pasakų palaikė tiesa ir gretino jas su tikrais įvykiais, kas nesvyruodamas keitė datas ir savaip perdirbo daugelio autorių tekstus, kas paprastuose popiergaliuose, neturinčiuose jokios istorinės vertės, matė senus dokumentus ir jais rėmė klaidingas išvadas, kas pagaliau iš būdvardžių ir patarlių sukūrė savo vaizduotėje daugybę pagoniškų dievų Lietuvai, kurių ji niekada neturėjo... Svarbu, kad tik vaizduotės ir falšo gangrena nesunaikintų mūsų istorijos pagrindo, o išmonė nebūtų laikoma tiesa, o tai mėginama jau daryti"13.
Teodoras Narbutas dar rašė „Lietuvių tautos istoriją“, kai Lietuvos praeities veikalų buvo nedaug.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 9
Iš tiesų, nors susidomėjimas Lietuvos praeitimi buvo didelis, bet veikalų, atspindinčių krašto istoriją nuo seniausių laikų, nebuvo. Tiesa, Simonas Daukantas buvo parašęs savo Darbus žemaičių ir lietuvių, o Teodoras Narbutas dar tik rašė savo Lietuvių tautos istoriją. Ilgas paruošiamasis darbas - istorinių šaltinių paieška ir grupavimas, istorinės medžiagos ir siužeto pateikimo formos kūrimas - lėmė gana vėlyvą istorinių veikalų pasirodymą.
Teodoras Narbutas vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis, dvaro ūkiu, archeologija ir tautosaka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 5
T. Narbutas, kaip ir daugelis to meto žmonių, bodėjosi vienakryptės veiklos. Jis daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis ir dvaro ūkio reikalais. Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Visuomenės akyse jis tapo LTI autoriumi.
Pirmieji Teodoro Narbuto spausdinti darbai buvo užsienietiškų leidinių apžvalgos, eilėraščiai ir vertimai Vilniaus laikraščiuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
Pirmieji T. Narbuto spausdinti darbai - tai užsienietiškų leidinių apžvalgos, eilėraščiai, vertimai Vilniaus laikraščiuose. Jis pats prisipažino, kad Lietuvos istorija susidomėjo apie 1810 m. Išsamesnėms krašto praeities studijoms istoriką galėjo paskatinti pusbrolio Justino parašyta nedidelė knygelė „Trumpa lietuvių tautos istorijos bruožų apybraiža“.
Rimanto Klimavičiaus nuomone, Teodoras Narbutas 1817 m. įstojo į masonų organizaciją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Klimavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų organizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėjimo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių periodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas Marcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai. 1817 m. „Dziennik Wilenski“ buvo įkurtas skyrelis „Lietuvių senovės tyrimai“, kuriame kartkarčiais pasirodydavo T. Narbuto straipsnių.
Teodoras Narbutas 1830 m. išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“ ir rengė Horacijaus bei Ž. B. Ruso kūrybos vertimus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
T. Narbuto darbštumas ir interesų įvairovė stebina šiuolaikinį žmogų. 1830 m. jis išleido „Čigonų liaudies istorijos bruožus“. Po kelerių metų knygynuose pasirodė Horacijaus ir Ž. B. Ruso kūrybos vertimai5 ir dar 1826 m. Vilniaus universiteto konkursui pateiktas darbas apie linų ir kanapių auginimą.
Teodoras Narbutas dalyvavo 1830-1831 m. sukilime, bet, anot citatos, nekovojo su ginklu rankose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
T. Narbutas gana aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukilime. Tiesa, jis nekovojo su ginklu rankose. T. Narbutas buvo parašęs kažkokį paskvilį prieš rusų valdžią ir už tai kurį laiką jį tardė. Buvo pasklidę gandai, esą jis padėjęs sukilėliams lieti patrankas, tačiau caro valdžia negalėjo to įrodyti.
Teodoras Narbutas LTI apžvelgė politinę ir kultūrinę lietuvių raidą nuo seniausių laikų iki 1569 m. Liublino unijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 8
LTI T. Narbutas apžvelgė politine ir kultūrinę lietuvių raidą nuo seniausių laikų iki Liublino unijos. 1569 m. unija - tai savarankiškos LDK egzistavimo pabaiga. T. Narbutas, sekdamas rusų istoriku Nikolajumi Karamzinu, pirmenybę teikė politiniams įvykiams ir pagal juos suskirstė veikalo turinį6.
Citatos autorius teigia, kad lenkų istoriografijoje Teodoro Narbuto darbai nėra vertinami teigiamai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 8
Lenkų istoriografijoje T. Narbuto darbai nėra teigiamai vertinami. Tai susiję ne tik su gausiomis faktinėmis jo veikalo klaidomis, netikslumais, asmenine „kūryba“. Pagrindinė LTI nuvertinimo priežastis - istoriko politinės simpatijos LDK ir lietuvių tautai. T. Narbutas - tipiškas gente lituanus, natione polonus lietuvis bajoras.
Analizuodamas Strijkovskio Prokorimą, Teodoras Narbutas dievą pervadino Pramžimu ir aiškino vardą kaip lemtį, likimą bei būtinybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 28
Analizuodamas M. Strijkovskio minimą dievą Prokorimą, T. Narbutas pakeičia net jo vardą - vadina Pramžimu (Pramiimas). M. Strijkovskis šį dievą apibūdino tik kaip „patį pirmutinį“ (naprzedniejszy) ir rašė, kad jam buvo aukojami balti gaidžiai. O T. Narbutas vadina jį „pirmutiniu ir visuotinai paplitusiu dievu“. Jo vardas reiškiąs lemtį, likimą, būtinybę.
Teodoras Narbutas laišką istorikui Ignotui Onacevičiui pradėjo deklaracija: „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos <...>“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 47
Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos <...>“ tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką istorikui Ignotui Onacevičiui3.
Laiške Ignotui Onacevičiui Teodoras Narbutas savo uždaviniu vadino praeities įvykių esmės atskleidimą nuo tautos kilmės iki 1569 m.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 48
Taigi skaitome: „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos, nes neįstengčiau susidoroti su tokiu darbu; be kita ko, ir pats Livijus nesugebėtų jos parašyti - tokia ji šiandien, kai nuosmukį patyrė dalykai, galėję palaikyti jos šaunumą, yra neapdorota, tokius išbarstytus ir išblaškytus turi šaltinius. Mano uždavinys, kaip galima spręsti iš „Mitologijos“, yra atskleisti praeities įvykių esmę, pradedant tautos kilmės ab ovo (pabr. T. N. - R. G.), iki pat tų laikų, kai ji 1569 metais, valdant Žygimantui Augustui, susijungė su Lenkija.
Citatos autorius teigia, kad Teodoras Narbutas sąmoningai vengė žodžio „istorija“ ir save suvokė veikiau kaip aprašinėtoją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 48
T. Narbutas sąmoningai vengė žodžio „istorija“; tarytum nepretendavo į moksliškumą, suvokdamas save tik kaip aprašinėtoją, meturaszitoją, bet ne istoriką - net anuometiniu įsivaizdavimu. Vadinasi, bent iš pradžių jo uždavinys buvo labai kuklus. Suprasdamas, jog LTI nebus tobulas ir nekritikuotinas veikalas, o tik medžiaga būsimiems tyrinėtojams, T. Narbutas rašė: „Jame (LTI - R. G.) Siaurės Europos tyrinėtojas sau ras labai didelę paslaugą. O kitas Lietuvos istorikas (jeigu tik Dievas tokiu apdovanos mūsų tautą) turės nueiti lengvesnį kelią; mūsų tautietis visuomet čia atras puikių mūsų protėvių veikalų, aiškiai ir teisingai išdėstytų. Toks yra mano ketinimas, o kaip jis pavyko - įvertins palikuonys“5 6.
Oficialios recenzijos į Teodoro Narbuto „Lietuvių mitologiją“ pasirodė 1835 ir 1836 metais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 55
Oficialūs atgarsiai į T. Narbuto „Lietuvių mitologiją“ pasirodė netrukus, t. y. tais pačiais 1835 ir kitais 1836 metais. Tai buvo dvi didelės recenzijos: pirmoji išspausdinta leidinyje „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“, antroji - oficioze „Tygodnik Petersburski“. Pirmoji buvo anonimiška, o antroji priklausė Juozapo Ignoto Kraševskio plunksnai.
1858 m. „Teka Wilenska“ puslapiuose Teodoras Narbutas davė atkirtį Stanislovo Mikuckio kaltinimams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 61
Naujos paieškos. T. Narbutas į oficialiąją kritiką beveik niekuomet neatsakinėjo, galbūt išskyrus tą bene vienintelį kartą, jau praėjus beveik dvidešimčiai metų po paskutinio LTI tomo pasirodymo, t. y. 1858 metais, kai „Teka Wilenska“ puslapiuose davė atkirtį Stanislovo Mikuckio kaltinimams33. Toks tylėjimas stebino istoriko bičiulius, tarp jų ir S. Daukantą.
Teksto analizė rodo, kad Teodoras Narbutas savo parankinį LTI egzempliorių pildė iki 1863 metų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 64
1846 metais jis rašė S. Daukantui: „O tuo tarpu ant švarių lapų, įsiūtų į mano parankinį egzempliorių, perrašinėju, taisau, išmetu, lyginu, kol užtenka gyvatos. Tegu tai lieka arba būsimam pakartotiniam leidimui, arba Lietuvos muziejui, kaip ir kiti viso mano gyvenimo darbai“41. Savo parankinį LTI egzempliorių T. Narbutas pildė iki lemtingų 1863 metų - tai rodo teksto analizė, t. y. datos bei senyvam istoriko amžiui būdingas braižas.
Citatos autorius teigia, kad Teodoras Narbutas lietuvių mitologijos tyrinėjimams skyrė ypač daug dėmesio.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 75
Vietoj pabaigos. Taigi T. Narbuto paieškos lietuvių mitologijos tyrinėjimų srityje buvo atkaklesnės ir tragiškesnės, negu galima būtų manyti detaliau jų nepažinus. Nedvejojant galima konstatuoti, kad mitologijai istorikas skyrė ypač daug dėmesio, kurį galbūt net būtų galima pavadinti aistra.
Teodoras Narbutas Dievo Kovo stabą laikė vienu svarbiausių savo kolekcijos egzempliorių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 497
Dievo Kovo stabą T. Narbutas ypač vertino laikydamas jį vienu svarbiausių savo kolekcijos egzempliorių ([Narbutt TĄ Spisanie Muzeum w Szawrach. - L. 2. - Nr. 9). Šio stabo kopija buvo eksponuojama Vilniaus senienų muziejuje.
Teodoras Narbutas Rivijaus kroniką įsigijo 1808 m. Revelyje per vadinamąjį Suomijos karą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 507
Kaip byloja šio parengto spaudai rankraščio pratarmė, Rivijaus kroniką T. Narbutas įsigijo 1808 metais Revelyje, tai yra per vadinamąjį Suomijos karą. Matyt, mintį išspausdinti šią kroniką istorikas brandino jau seniai. 1833 metais tuo klausimu susirašinėjo su K. E. Napierskiu, bet tik 1842 metais rankraštis buvo galutinai sutvarkytas (pratarmė rašyta 1842 metų sausio 1(13) dieną). Rivijaus kronika turėjo būti viena iš sudėtinių T. Narbuto plano leisti Lietuvos istorijos šaltinius dalių.
Papildymo tekstas leidžia spręsti, kad Teodoras Narbutas gerai pažinojo visus 1804 m. komisijos narius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 515
T. Narbutas apie 1804 metų komisiją sužinojo susipažinęs su M. Višnevskio „Lenkų literatūros istorija“ (Wiszniewski M. Historya literatury Polskiej. Krakow, 1844. - T. VI. - S. 409-411). Visi komisijos nariai T. Narbutui, kaip galima spręsti iš papildymo teksto, buvo gerai pažįstami.
Narbutas vartoja terminą „dzieje“, o ne „historia“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 403
Siame sakinyje T. Narbutas vartoja terminą „dzieje“, o ne „historia“. Apie šių žodžių prasmės skirtumus žr. straipsnį šio tomo pabaigoje (Griškaitė R. Keletas minčių jau pasirodžius pirmam „Lietuvių tautos istorijos“ tomui. P. 430—431).
Rengdamas antrąjį LTI leidimą, Narbutas išnašoje išbraukė žodžius „bene brolio“ apie A. Vijūką-Kojalavičių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 485
86 /Ten pat, (20) išnaša/ T. Narbutas, rengdamas antrąjį LTI leidimą, išnašą patikslino: buvo išbraukti žodžiai „bene brolio“ (podobno brata) (PE. L. 141). Tai rodo, jog istorikas tuo metu, kai buvo daroma ši pataisa, jau neabejojo, kad Lietuvos bajorų herbyno autorius buvo pats A. Vijūkas-Kojalavičius.
Teodoras Narbutas yra dailiau už anuos padarytas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 491
Skulptūros stilius primena Prilviėo dievus, nors jis yra dailiau už anuos padarytas. Pamatyti tą figūrėlę galima mano lietuviškų daiktų muziejuje. 1 Šią statulėlę man dovanojo ponas Vaitiekus Jučas, buvęs Viln/iaus/ Vyriausiojo teismo departamento regentas, su tokiu aprašymu: „1840 metų rugsėjo mėnesį viešėdamas Platelių dvare, priklausančiame grafienei Choueseul, tą dievuką gavau iš kun/igo/ Kognovickio, Platelių klebonijos vikaro, kuris, būdamas kilimo iš Raseinių apskrities, 1836 metais gegužės mėnesį nuvyko aplankyti savo brolį.
Teodoras Narbutas Dievo Kovo stabą ypač vertino ir laikė jį vienu svarbiausių savo kolekcijos egzempliorių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 491
Dievo Kovo stabą T. Narbutas ypač vertino laikydamas jį vienu svarbiausių savo kolekcijos egzempliorių ( [Narbutt T.] Spisanie Muzeum w Szawrach. L. 2. Nr. 9).
Narbutas greičiausiai pasiliko ištikimas imperijos pavaldi nys, nors, pasak kitos jo biografijos versijos, jis lyg ir tarnavo prancūzų administracijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
Sužeidimas netrukus atsiliepė sveikatai - jis apkurto. Napoleono žygio į Rusiją metu T. Narbutas greičiausiai pasiliko ištikimas imperijos pavaldinys, nors, pasak kitos jo biografijos versijos, jis lyg ir tarnavo prancūzų administracijoje. Pirmieji T. Narbuto spausdinti darbai - tai užsienietiškų leidinių apžvalgos, eilėraščiai, vertimai Vilniaus laikraščiuose.
Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų ra šytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, per teikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 34
Vaižgantas mums bus maloningas, nes Baniutė, mūsų kaimo gražiausia mergelė, be rikto išstovėjo ant vienos kojos“. Panašiai T. Narbutas elgiasi ir su daugeliu kitų senųjų rašytinių šaltinių - praplečia jų informaciją, sukonkretina, perteikia ne tik tai, kas juose pasakyta, bet ir tai, kas, jo manymu, galėjo būti pasakyta. Tikriausiai jis žinojo, kad nedera šitaip elgtis su pirminiais šaltiniais, ir, per toli nukrypęs nuo jų, teisinasi, kad remiasi „ir kitais kronikininkais“, „žmonių padavimais“, „rankraščiais“.
Narbutas visą dėmesį sukoncentravo į len kiškojo teksto pataisas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 64
Įdomu ir tai, kad mus pasiekęs rusiškasis „Lietuvių mitologijos“ nuorašas yra be lentelių, t. y. iliustracijų, kurios puošė lenkiškąjį tomą. Nepavykus įgyvendinti rusiškosios „Lietuvių mitologijos“ išleidimo idėjų, T. Narbutas visą dėmesį sukoncentravo į lenkiškojo teksto pataisas. Remiantis tuo, kas buvo pasakyta anksčiau, galima teigti, kad tas darbas buvo pradėtas po 1843 metų. Beje, to meto laiškuose istorikas vis dažniau akcentavo, jog LTI - tai tik bazė, tik pagrindas ateities tyrinėtojams; taigi ne tik galimas, bet ir būtinas jos koregavimas.
Narbuto idėja, o ir pirmo LTI tomo papildymai „Mažesniuose istorijos raštuose“ sudarė tik nedidelę dalį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 73
Taigi 1856 metais „Mažesniuose istorijos raštuose“ bent iš dalies buvo realizuota pakartotinio LTI leidimo idėja, kuri, regis, galutinai buvo palaidota 1855 metais, mirus A. Marcinovskiui. Nepaisant paskutinių metų nesutarimų, regis, jis buvo ir liko vienintelis Vilniaus leidėjas, galėjęs ryžtis tokiam žingsniui. Ir vis dėlto šiame rinkinyje neatsispindėjo visa T. Narbuto idėja, o ir pirmo LTI tomo papildymai „Mažesniuose istorijos raštuose“ sudarė tik nedidelę dalį.
Teodoras Narbutas buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 74
Pratarmė (o ji buvo tikra istoriko požiūrio į praeities tyrinėjimus deklaracija, jo aspiracijų išraiška) buvo pakoreguota tik įrašant vieną nedidelę papildomą pataisą, tuo tarpu pats knygos tekstas mirgėjo nuo korektyvų. I .aikui bėgant ir blėstant vilčiai, kad kada nors pasirodys antrasis leidimas, parankinis egzempliorius buvo pildomas labiau sau; galbūt todėl jis buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų. „Naujoji mitologija“ - tai naujas mėginimas prabilti, bet jau laikantis laiko dvasios reikalavimų.
Narbutas rašė: „Tos svarbios religijos primini mas ir pažinimas yra nepaprastai reikalingas istorijos žinioms turtinti - dar daugiau, be tinkamo jos išaiškinimo negali būti pažinta lietuvių žemės praeitis“54.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 75
Nedvejojant galima konstatuoti, kad mitologijai istorikas skyrė ypač daug dėmesio, kurį galbūt net būtų galima pavadinti aistra. Antra vertus, tai buvo ir gerai suvoktas įsitikinimas, jog kiekvienos tautos mitologija - tai raktas jos seniausiai praeičiai pažinti, tam tikras pasirengimas tolesnei istorijai nagrinėti. „Naujojoje mitologijoje“ T. Narbutas rašė: „Tos svarbios religijos priminimas ir pažinimas yra nepaprastai reikalingas istorijos žinioms turtinti - dar daugiau, be tinkamo jos išaiškinimo negali būti pažinta lietuvių žemės praeitis“54.
Teodoras Narbutas visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 135
Perrašau jį ištisai, kadangi jis visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį. Kartą pavasarį ji norėjo pradžiuginti motiną ką tik pražydusiomis gėlėmis, kurias pro karalienės rūmų langą pamatė žydinčias Rasos (Ross) upės pakrantėje; tuo tikslu ji nepastebėta išbėgo iš rūmų. Vienas gražiausių pavasario žiedų, tarytum augantis prie pat kranto, pasirodė esąs vidury upės; jį lengvai supo tekantis vanduo, padvigubindamas žiedo grožį nuostabių spalvų švytėjimu, lyg tai būtų buvę brangakmeniai.
Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 452
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dorybės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi. Iki šiolei apie Abisiniją, arabus, mongolus ir samojedus daugiau darbų parašyta nei apie Lietuvą.
Narbuto darbiniame LTI egzemp lioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pa taisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Beje, to meto laiškuose istorikas vis dažniau akcentavo, jog LTI — tai tik bazė, tik pagrindas ateities tyrinėtojams; taigi ne tik galimas, bet ir būtinas jos koregavimas. Antra vertus, nematydamas istoriko, kuris galėtų artimiausiu metu imtis tokio gigantiško darbo, pradėjo brandinti mintį išleisti antrąjį, pakartotinį LTI leidimą. Taip T. Narbuto darbiniame LTI egzemplioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pataisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.
Teodoras Narbutas buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 461
Laikui bėgant ir blėstant vilčiai, jog kada nors pasirodys antrasis leidimas, PE buvo pildomas labiau sau; galbūt todėl jis buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų. „Naujoji mitologija“ — tai naujas mėginimas prabilti, bet jau laikantis laiko dvasios reikalavimų. S. Daukantui apie šį naują savo darbą jis neparašė, nors jam paprastai entuziastingai išsakydavo visus savo planus. Rankraščiui, kaip ir kitiems „Lietuvių mitologijos“ variantams, nebuvo lemta išvysti dienos šviesą.
Teodoras Narbutas yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 490
Plaukų nėra nė pėdsako, tik užpakaly galima pamatyti tarytum kokias sruogas; drabužių taip pat jokių. Ir iš tos būtybės priekio, ir iš užpakalio yra užrašas, visiškai tokiomis pat raidėmis, kaip pavaizduota piešinyje. Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.
Teodoras Narbutas pratarmėje nurodė, kad penktasis „Lietuvių tautos istorijos“ tomas buvo baigtas rašyti 1837 m. sausio 20 d.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 4
Penktasis „Lietuvių tautos istorijos“ (toliau - LTI) tomas buvo baigtas rašyti 1837 m etų sausio 20 dieną. Bent jau tokią datą Teodoras Narbutas nurodė pratarmėje.
Teodoras Narbutas penktojo tomo pabaigoje nurodė, kad tomą rašė Šamuose 1837 m. sausio 20 d.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 61
Šis tomas baigiamas paskutiniaisiais XIV amžiaus metais, būtent nuo to laikotarpio Lietuvoje politiniai įvykiai pasuka kita linkme; apie tai kitas, o iš eilės šeštasis, tomas maloniojo skaitytojo dėmesiui. Teodoras Narbutas Rašiau Šamuose 1837 metų sausio 20 dieną
Narbutas papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 470
Tekstas, kuriuo T. Narbutas papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. — L. 55).
Narbutas pildė iki lemtin gų 1863 metų — tai rodo teksto analizė, t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Savo parankinį LTI egzempliorių T. Narbutas pildė iki lemtingų 1863 metų — tai rodo teksto analizė, t. y. datos bei senyvam istoriko amžiui būdingas braižas.
Rasa Griškaitė Narbuto lietuvių mitologijos tyrinėjimų paieškas vadino atkaklesnėmis ir tragiškesnėmis, nei galėtų atrodyti jų nepažinus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 452
Kortos, romanai, garderobai — tokios yra jų dorybės. Vyrauja tuščias pasididžiavimas senoliais, o protėvių istorijai paprasčiausiai atsuko nugarą. Per 400 metų nė vienas lietuvis, išskyrus Kojalavičių, Mykolą Lietuvį ir Teodorą Narbutą, nepasirūpino krašto praeitimi. Iki šiolei apie Abisiniją, arabus, mongolus ir samojedus daugiau darbų parašyta nei apie Lietuvą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 461
Laikui bėgant ir blėstant vilčiai, jog kada nors pasirodys antrasis leidimas, PE buvo pildomas labiau sau; galbūt todėl jis buvo „nuoširdesnis“, be to, galima įžvelgti mažiau kompromisų. „Naujoji mitologija“ — tai naujas mėginimas prabilti, bet jau laikantis laiko dvasios reikalavimų. S. Daukantui apie šį naują savo darbą jis neparašė, nors jam paprastai entuziastingai išsakydavo visus savo planus. Rankraščiui, kaip ir kitiems „Lietuvių mitologijos“ variantams, nebuvo lemta išvysti dienos šviesą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Nepavykus realizuoti rusiškosios „Lietuvių mitologijos“ išleidimo idėjų, T. Narbutas visą dėmesį sukoncentravo į lenkiškojo teksto pataisas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 403
Siame sakinyje T. Narbutas vartoja terminą „dzieje“, o ne „historia“. Apie šių žodžių prasmės skirtumus žr. straipsnį šio tomo pabaigoje (Griškaitė R. Keletas minčių jau pasirodžius pirmam „Lietuvių tautos istorijos“ tomui. P. 430—431).
Narbutas laiške Ignui Onacevičiui rašė: „Antrą to mą paskyriau lietuvių tautos versmėms tyrinėti“1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 4
T. Narbutas laiške Ignui Onacevičiui rašė: „Antrą tomą paskyriau lietuvių tautos versmėms tyrinėti“1.
Narbutas pradėjo laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 439
Sumanymas. „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos < ...> “ — tokia iš pirmo žvilgsnio šokiruojančia deklaracija T. Narbutas pradėjo laišką bičiuliui ir mokytojui Ignui Onacevičiui.
Narbutas laikė pačiais vertingiausiais savo kolekcijos egzemplioriais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 505
Ašarines, greta dievo Kovo statulėlės, T. Narbutas laikė pačiais vertingiausiais savo kolekcijos egzemplioriais.
Narbutas, nors gerai išmanė savo profesijos paslaptis, puikiai valdė plunksną ir žinojo savo meto keliamus reikalavimus, stengėsi pa brėžti, jog LTI piešiamas vaizdas — tai jo individualus, asmeninis suvokimas, nuo jo pabėgti neįmanoma, be to, ir nebūtina.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 21
Taigi T. Narbutas, nors gerai išmanė savo profesijos paslaptis, puikiai valdė plunksną ir žinojo savo meto keliamus reikalavimus, stengėsi pabrėžti, jog LTI piešiamas vaizdas — tai jo individualus, asmeninis suvokimas, nuo jo pabėgti neįmanoma, be to, ir nebūtina.
Narbutas visą dėmesį sukoncent ravo į lenkiškojo teksto pataisas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
Nepavykus realizuoti rusiškosios „Lietuvių mitologijos“ išleidimo idėjų, T. Narbutas visą dėmesį sukoncentravo į lenkiškojo teksto pataisas.