Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
59 teiginiai101 įrašas13 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 59 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą51–59 iš 59 teiginių
Šaltinis teigia, kad Teodoras Narbutas kaip Lietuvos senienų tyrinėtojas spaudoje buvo žinomas nuo 1818 metų.
PDF 51
Likimas susiklostė taip, kad tuo rašytoju, tuo „civiliu piliečiu“ tapo T. Narbutas, kurio, kaip Lietuvos senienų tyrinėtojo, vardas spaudoje jau buvo žinomas nuo 1818 metų.
Narbutas išleido LT1 santrauką.
PDF 12
1847 m. T. Narbutas išleido LT1 santrauką. Dar 1842 m. jis pradėjo susirašinėti su Peterburge gyvenančiu S. Daukantu.
T. Narbutas, nekritiškai jungdamas lietuvių, prūsų ir latvių medžiagą, sukūrė platų senosios lietuvių religijos ir mitologijos vaizdą.
PDF 35
Nekritiškai naudodamasis senaisiais rašytiniais šaltiniais, juos papildydamas savo rekonstruotais (sukurtais) faktais ir sujungdamas į vieną visumą visų baltų (lietuvių, prūsų, latvių) medžiagą, T. Narbutas sukūrė gan įspūdingą senosios lietuvių religijos ir mitologijos vaizdą.
Narbutas nemažai įtraukė ir tokių perso nažų, kurių nėra paminėję senieji rašytiniai šaltiniai arba jei ir yra paminėję, tai nėra jiems suteikę mitinės prasmės.
PDF 29
Į „vyresniųjų“, „mažesniųjų“ dievų, deivių ir „didvyrių“ (pusdievių) tarpą T. Narbutas nemažai įtraukė ir tokių personažų, kurių nėra paminėję senieji rašytiniai šaltiniai arba jei ir yra paminėję, tai nėra jiems suteikę mitinės prasmės.
Tačiau visus juos savo užmojų platumu, sukauptos medžia gos gausumu ir populiarumu pralenkė Teodoras Narbutas, ta pęs svarbiausiu XIX a. pirmosios pusės lietuvių mitologijos tyrinėjimo autoritetu, padaręs didžiulę įtaką savo meto ir vė lesniems tyrinėtojams.
PDF 18
Tačiau visus juos savo užmojų platumu, sukauptos medžiagos gausumu ir populiarumu pralenkė Teodoras Narbutas, tapęs svarbiausiu XIX a. pirmosios pusės lietuvių mitologijos tyrinėjimo autoritetu, padaręs didžiulę įtaką savo meto ir vėlesniems tyrinėtojams.
Narbutas, kaip ir daugelis to meto žmonių, bodėjosi vienakryptės veiklos.
PDF 5
T. Narbutas, kaip ir daugelis to meto žmonių, bodėjosi vienakryptės veiklos. Jis daug vertė, rašė eilėraščius, domėjosi socialinėmis idėjomis ir dvaro ūkio reikalais. Dažnai vykdavo į archeologinius kasinėjimus, rinko ir užrašinėjo tautosaką. Visuomenės akyse jis tapo LTI autoriumi.
T. Narbutas ilgus dešimtmečius susirašinėjo su Anicetu Renjė.
PDF 497
Šią informaciją, kaip galima spręsti iš papildymo turinio, T. Narbutas gavo iš Vilniaus gydytojo ir visuomenės veikėjo Aniceto Renjė (Renier, Renjer, Regnier, 1804-1877), su kuriuo ilgus dešimtmečius susirašinėjo (didelė dalis šios korespondencijos pasiekė mūsų dienas
Narbutas tarnavo inžinieriumi Rusijos armijoje, keliavo, rinko knygas ir rankraščius, mokėsi kalbų bei lietuvių kalbos dialektų.
PDF 48-49
Jis rašė: „Jau trisdešimt metų, kai jaučiu norą dirbti šį darbą; tarnavau inžinieriumi Rusijos armijoje ir, daug keliaudamas, versdamas ir rausdamas žemę (ne vieną kartą - ir savo gimtąją), ieškojau praeities pėdsakų. Rinkau knygas, jas nurašinėjau, rausiausi privačiuose ir viešuose archyvuose - kur tik galėjau, išmokau skaityti 5 Daukantas S. Raštai. Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas / Parengė Giedrius Subačius. - T. 1 (A-M). - V., 1993. - P. 175, 330. 6 Šaurai? (Be datos). T. Narbutas I. Onacevičiui. - L. 265. 49 i senus rusiškus, vokiškus, lotyniškus rankraščius, išmokau kalbas ir lietuvių kalbos dialektus (t. y. lietuvių genties tautų lietuvių, latvių ir prūsų kalbas - R. G.), pririnkau įvairių ištraukų, užrašų, taip pat sulaukiau pagalbos iš tų tautiečių, kurie turėjo krašto senovės paminklų
Narbutas buvo istorikas (di džiausią savo gyvenimo dalį paskyrė Lietuvos istorijai, nors pagal specialybę buvo karo inžinierius) ir mitologiją laikė svar biausia sudėtine savo tiriamojo objekto - tautos istorijos - da limi.
PDF 20
Kaip ir daugelis pirmtakų, T. Narbutas buvo istorikas (didžiausią savo gyvenimo dalį paskyrė Lietuvos istorijai, nors pagal specialybę buvo karo inžinierius) ir mitologiją laikė svarbiausia sudėtine savo tiriamojo objekto - tautos istorijos - dalimi