Lotyniško krikšto privalomumas ir mišrių moterystių draudimas
krikštas
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
1387 metų krikščioninimo politikoje lotyniškasis krikštas tapo privaloma norma visiems naujai besikrikštijantiems. Ši norma buvo sustiprinta mišrių moterysčių draudimu ir galimybe nepaklūstančius versti net kūno bausmėmis.
Stiprindamas lotyniškąjį kryžių Lietuvoje, Algirdaitis trečiuoju dokumentu (II.22) uždraudė naujakrikštams tikybiniu atžvilgiu mišrias moterystes. Lietuviai negalėjo tuoktis ar moterystėje gy venti su rusais ir nekatalikais, kol antroji pusė nebus priėmusi katalikų tikėjimo. Įsakyme buvo įsakmiai pažymėta : jeigu kas butų anksčiau vedęs rusę, ar moteris ištekėjusi už ruso, «turi sekti kataliką, ar katalikę » ir priimti Romos krikštą. Prie to jie « gali būti verčiami net kūno bausmėmis »^20.
Prie to jie « gali būti verčiami net kūno bausmėmis »^20. Savo dokumente Jogaila pareiškė, jog, jo broliams ir visiems Lietuvos didikams sutinkant, jis įsipareigojo visus lietuvių tautos gyventojus, kokioje jie bebūtų sektoje, «patraukti, pašaukti, net jėga priversti » paklusti Romos Bažnyčiai. Lotynišką krikštą pa darant lietuviams privalomu ir draudžiant mišrias moterystes, etno (^18) **CDV, I, 29-30 (nr.