zodyno irasas

dezertyrai

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Tūkstančiai lietuvių slapstėsi arba bėgo iš sovietų kariuomenės, todėl jie įtraukti į oficialiai ieškomų „dezertyrų“ kategoriją, tūkstančiai jų įsijungė į lietuvių partizanų, kovojusių prieš sovietus, gretas.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Pradėjus mobilizaciją į SSRS kariuomenę, lietuviai dezertyrai vengė tarnybos Raudonojoje armijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pradėjęs mobilizaciją į SSRS kariuomenę, sovietų režimas nustebo, kad lietuviai vengia tarnybos Raudonojoje armijoje, mat Lietuvos gyven- tojai laikė savo šalį okupuota, kurioje SSRS negalėjo vykdyti vyrų mobi- lizacijos į Raudonąją armiją ir pažeisti tarptautinę teisę (1907 m. priimtą Hagos konvenciją). Daugiausia gaudynėmis, teroru SSRS NKVD vidaus kariuomenė ir pasienio kariuomenė 1944 m. rudenį–1945 m. kovai su Vokietija (vėliau Japonija) į sovietų kariuomenę mobilizavo 108 000 Antrojo pasaulinio karo epizodas Vilniuje, 1944 m. liepą L I E T U V O S I S T O R I J A 208 Lietuvos vyrų. Tūkstančiai lietuvių slapstėsi arba bėgo iš sovietų kariuomenės, todėl jie įtraukti į oficialiai ieškomų „dezertyrų“ kategoriją, tūks- tančiai jų įsijungė į lietuvių partizanų, kovojusių prieš so- vietus, gretas. Mobilizuoti lie- tuviai papildė Raudonosios ar- mijos 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją, skubiai, dėl to menkai apmokyti lietuvių kariai mesti į mūšius Rytprūsiuose, Berlyno šturmą, Kuršo „katilą“, kur tūkstančiai jų žuvo.
t-002vidutinis

Tūkstančiai lietuvių slapstėsi arba bėgo iš sovietų kariuomenės ir buvo oficialiai ieškomi kaip dezertyrai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pradėjęs mobilizaciją į SSRS kariuomenę, sovietų režimas nustebo, kad lietuviai vengia tarnybos Raudonojoje armijoje, mat Lietuvos gyven- tojai laikė savo šalį okupuota, kurioje SSRS negalėjo vykdyti vyrų mobi- lizacijos į Raudonąją armiją ir pažeisti tarptautinę teisę (1907 m. priimtą Hagos konvenciją). Daugiausia gaudynėmis, teroru SSRS NKVD vidaus kariuomenė ir pasienio kariuomenė 1944 m. rudenį–1945 m. kovai su Vokietija (vėliau Japonija) į sovietų kariuomenę mobilizavo 108 000 Antrojo pasaulinio karo epizodas Vilniuje, 1944 m. liepą L I E T U V O S I S T O R I J A 208 Lietuvos vyrų. Tūkstančiai lietuvių slapstėsi arba bėgo iš sovietų kariuomenės, todėl jie įtraukti į oficialiai ieškomų „dezertyrų“ kategoriją, tūks- tančiai jų įsijungė į lietuvių partizanų, kovojusių prieš so- vietus, gretas. Mobilizuoti lie- tuviai papildė Raudonosios ar- mijos 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją, skubiai, dėl to menkai apmokyti lietuvių kariai mesti į mūšius Rytprūsiuose, Berlyno šturmą, Kuršo „katilą“, kur tūkstančiai jų žuvo.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas