t-001vidutinis
Pradėjus mobilizaciją į SSRS kariuomenę, lietuviai dezertyrai vengė tarnybos Raudonojoje armijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 207-208
Pradėjęs mobilizaciją į SSRS kariuomenę, sovietų režimas nustebo, kad lietuviai vengia tarnybos Raudonojoje armijoje, mat Lietuvos gyven- tojai laikė savo šalį okupuota, kurioje SSRS negalėjo vykdyti vyrų mobi- lizacijos į Raudonąją armiją ir pažeisti tarptautinę teisę (1907 m. priimtą Hagos konvenciją). Daugiausia gaudynėmis, teroru SSRS NKVD vidaus kariuomenė ir pasienio kariuomenė 1944 m. rudenį–1945 m. kovai su Vokietija (vėliau Japonija) į sovietų kariuomenę mobilizavo 108 000 Antrojo pasaulinio karo epizodas Vilniuje, 1944 m. liepą L I E T U V O S I S T O R I J A 208 Lietuvos vyrų. Tūkstančiai lietuvių slapstėsi arba bėgo iš sovietų kariuomenės, todėl jie įtraukti į oficialiai ieškomų „dezertyrų“ kategoriją, tūks- tančiai jų įsijungė į lietuvių partizanų, kovojusių prieš so- vietus, gretas. Mobilizuoti lie- tuviai papildė Raudonosios ar- mijos 16-ąją lietuviškąją šaulių diviziją, skubiai, dėl to menkai apmokyti lietuvių kariai mesti į mūšius Rytprūsiuose, Berlyno šturmą, Kuršo „katilą“, kur tūkstančiai jų žuvo.