Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
23 teiginiai20 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo tautinis politinis judėjimas, 1988 m. birželio 3 d. pradėtas LPS iniciatyvinės grupės įsteigimu Vilniuje. Jis sutelkė plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, plėtėsi per iniciatyvines grupes, mitingus ir spaudą, o 1988 m. spalio 22-23 d. surengė steigiamąjį suvažiavimą. 1989-1990 m. LPS tapo viena svarbiausių politinių jėgų, siekusių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo parlamentiniu būdu.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga.
Nepaisant LLL nuolatinės kovos už Lietuvos laisvę, atgimimo laikotarpiu \nsusikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o ne LLL tapo pagrindine jėga, \natkūrusia Lietuvos nepriklausomybę.
Sąjūdis apibūdinamas kaip tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, o jo priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija.
O Sąjūdis – tautos frontas, suvienijęs plačiausius jos sluoks-\nnius, labai įvairių pažiūrų, tačiau dar sinkretišką nediferencijuotą Lietu-\nvos visuomenę, kurios priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija, \nkėlusi tautą visuotiniais, universaliais, pavergtai tautai ypač brangiais lais-\nvės, demokratijos, nepriklausomybės idealais.
1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
Lietuvių inteligentų būrys 1988 m. birželio 3 d. \nVilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigė Lietuvos Persitvarkymo \nSąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę.
Pradiniame etape Sąjūdis buvo siejamas su gorbačiovine perestroika, jo pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“.
Pradiniame etape Sąjūdis iš es-\nmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų eta-\npais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbačiovas, rungdamasis su senąja \nSSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis, \no LPS stengėsi remti Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti \nLietuvoje.
Steigiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo.
Steigiant LPS apdairiai sutarta ne-\nrinkti iniciatyvinės grupės vadovo – \nposėdžiams pirmininkavo kiekvienas \nnarys iš eilės.
1988 m. birželio 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o liepos 6 d. – Klaipėdoje.
Birželio 10 \ndieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji \ntūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 23 | 20 |
Galerija
Šiaulių rajono atstovai pirmajame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniuje, 1988 m. spalio 22–23 d.Tiesioginis · Įvykio vaizdas
Šiaulių rajono atstovas prie Vilniaus sporto rūmų per pirmąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, 1988 m. spalio 22–23 d.Tiesioginis · Įvykio vaizdas
1989 m. kalendorius „Sąjūdis Lietuvoje“, dokumentuojantis Sąjūdžio laikotarpį.Susijęs · Įvykio vaizdas
1989 m. ženklelis „Sąjūdis“ su Sąjūdžio simbolika.Susijęs · Simbolis
1989 m. ženklelis „Sąjūdis“ su šūkiu „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą!“.Susijęs · Simbolis