Santrauka
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo tautinis politinis judėjimas, 1988 m. birželio 3 d. pradėtas LPS iniciatyvinės grupės įsteigimu Vilniuje. Jis sutelkė plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, plėtėsi per iniciatyvines grupes, mitingus ir spaudą, o 1988 m. spalio 22-23 d. surengė steigiamąjį suvažiavimą. 1989-1990 m. LPS tapo viena svarbiausių politinių jėgų, siekusių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo parlamentiniu būdu.
Pavadinimai šaltiniuose
- Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
- LPS
- Sąjūdis
- Lietuvos Sąjūdis
- LPS iniciatyvinė grupė
- Sąjūdžio iniciatyvinė grupė
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1988-1990 m.
- datos: 1988-06-03; 1988-10-22; 1988-10-23; 1988-11-25; 1990
- periodas: siuolaikine_istorija
- periodo_grupes: Atgimimas
- amziai: XX
- date_start: 1988
- date_end: 1990
Kas tai
Tautinis politinis judėjimas, kurį šaltinis apibūdina kaip tautos frontą ir pagrindinę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jėgą Atgimimo laikotarpiu.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: tautinis politinis judėjimas
- laikotarpis: 1988-1990 m.
- nariai: 1988 m. spalio pabaigoje 1 200 įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių.
- susiję žmonės: Vytautas Landsbergis minimas kaip LPS tarybos pirmininkas.
- susiję įvykiai: LPS steigiamasis suvažiavimas; rinkimai į SSRS Aukščiausiąją Tarybą; rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą kampanija.
- susijusios vietos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Vingio parkas.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga. |
| t-002 Sąjūdis apibūdinamas kaip tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, o jo priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija. |
| t-003 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. |
| t-004 Pradiniame etape Sąjūdis buvo siejamas su gorbačiovine perestroika, jo pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“. |
| t-005 Steigiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo. |
| t-006 1988 m. birželio 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o liepos 6 d. – Klaipėdoje. |
| t-007 1988 m. spalio pabaigoje 1 200 Lietuvoje įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių. |
| t-008 1988 m. spalio 22–23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime dalyvavo 1 021 delegatas. |
| t-009 Per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą išrinktas 220 narių seimas, o lapkričio 25 d. jo tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis. |
| t-010 1989 m. kovą rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą triuškinamai laimėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatai. |
| t-011 1990 m. pradžioje LPS buvo viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų kampanijos jėgų ir rengėsi nepriklausomybę atkurti parlamentiniu būdu. |
| t-012 1988 VI 3 įkuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. |
| t-013 Pradiniame etape Sąjūdis iš esmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų etapais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. |
| t-014 1987, 1988 ir 1989 m. vasarą jaunimo muzikos koncertų žygiai per Lietuvą skleidė LPS idėjas ir drąsino režimo įbaugintus žmones. |
| t-015 Atgimimo laikotarpiu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o ne Lietuvos laisvės lyga, tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga. |
| t-016 Sąjūdis buvo tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius ir kėlęs laisvės, demokratijos bei nepriklausomybės idealus. |
| t-017 LPS įtaka visuomenėje didėjo, liepą–rugsėjį visoje Lietuvoje steigėsi iniciatyvinės grupės, vyko didžiuliai mitingai, kuriuose dalyvavo LPS iniciatyvinės grupės nariai. |
| t-018 LPS grupės pripažino Sąjūdžio iniciatyvinės grupės lyderystę, nors iniciatyvinę grupę rinko tik vilniečiai. |
| t-019 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas priėmė bendrąją programą, įstatus ir 30 rezoliucijų politikos, kultūros, ekonomikos bei demokratijos klausimais. |
| t-020 1988 m. lapkritį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aplinkoje visoje Lietuvoje reikalauta nepritarti SSRS konstitucijos pataisoms. |
| t-021 1989 m. LPS kandidatams laimėjus rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, lietuvių tautinis išsivadavimas įgijo politinį pobūdį. |
| t-022 1990 m. sausį–vasarį rinkimų kampanijoje susidūrė LPS, skleidęs nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėją, ir savarankiška LKP. |
| t-023 1988–1990 m. Lietuvos Sąjūdžio kūrėjai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos aneksijos įveikimo ir Nepriklausomybės atkūrimo. |
| t-024 1988 VI 3 įkuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. |