Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Santrauka

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo tautinis politinis judėjimas, 1988 m. birželio 3 d. pradėtas LPS iniciatyvinės grupės įsteigimu Vilniuje. Jis sutelkė plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, plėtėsi per iniciatyvines grupes, mitingus ir spaudą, o 1988 m. spalio 22-23 d. surengė steigiamąjį suvažiavimą. 1989-1990 m. LPS tapo viena svarbiausių politinių jėgų, siekusių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo parlamentiniu būdu.

Pavadinimai šaltiniuose

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
LPS
Sąjūdis
Lietuvos Sąjūdis
LPS iniciatyvinė grupė
Sąjūdžio iniciatyvinė grupė

Laikotarpis ir datos

laikotarpis: 1988-1990 m.
datos: 1988-06-03; 1988-10-22; 1988-10-23; 1988-11-25; 1990
periodas: siuolaikine_istorija
periodo_grupes: Atgimimas
amziai: XX
date_start: 1988
date_end: 1990

Kas tai

Tautinis politinis judėjimas, kurį šaltinis apibūdina kaip tautos frontą ir pagrindinę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jėgą Atgimimo laikotarpiu.

Sudėtis ir vaidmuo

tipas: tautinis politinis judėjimas
laikotarpis: 1988-1990 m.
nariai: 1988 m. spalio pabaigoje 1 200 įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių.
susiję žmonės: Vytautas Landsbergis minimas kaip LPS tarybos pirmininkas.
susiję įvykiai: LPS steigiamasis suvažiavimas; rinkimai į SSRS Aukščiausiąją Tarybą; rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą kampanija.
susijusios vietos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Vingio parkas.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-034 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga.		c-002
t-035 Sąjūdis apibūdinamas kaip tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, o jo priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija.		c-003
t-036 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje lietuvių inteligentai įsteigė LPS iniciatyvinę grupę.		c-004
t-037 Pradiniame etape Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis rėmė Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti Lietuvoje.		c-006
t-038 Steigiant LPS sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo, o posėdžiams pirmininkavo nariai iš eilės.		c-007
t-039 1988 m. birželio 10 d. LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o 1988 m. liepos 6 d. – Klaipėdoje.		c-008
t-040 1988 m. spalio pabaigoje 1 200 įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių.		c-011
t-041 1988 m. spalio 22-23 d. LPS steigiamajame suvažiavime dalyvavo 1 021 delegatas.		c-012
t-042 Per LPS steigiamąjį suvažiavimą išrinktas 220 narių seimas, o 1988 m. lapkričio 25 d. jo tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.		c-013
t-043 1989 m. kovą LPS kandidatai laimėjo rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, o gruodžio 7 d. panaikintas LKP valdžios monopolis atvėrė LPS kelią legaliai veikti politikoje.		c-014
t-044 1990 m. pradžioje LPS buvo viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų kampanijos jėgų ir rengėsi nepriklausomybę atkurti parlamentiniu būdu.		c-015
t-045 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.		c-001
t-046 Pradiniame etape Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis buvo siejamas su gorbačiovine perestroika ir laisvos Lietuvos siekiu.		c-005
t-047 1987, 1988 ir 1989 m. vasarą jaunimo muzikos koncertų žygiai per Lietuvą skleidė LPS idėjas ir drąsino režimo įbaugintus žmones.		c-009
t-048 Lietuvių inteligentų būrys 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę.		c-004
t-049 LPS tapo dar populiaresnis, kai nuo rugsėjo 16 dienos, be biuletenio „Sąjūdžio žinios“, pradėtas leisti laikraštis „Atgimimas“ (red. Romualdas Ozolas).		c-010