Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
23 teiginiai20 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 23 teiginiai ir visi 20 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–23 iš 23 rodomų įrašų
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga.
PDF 233
Nepaisant LLL nuolatinės kovos už Lietuvos laisvę, atgimimo laikotarpiu \nsusikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o ne LLL tapo pagrindine jėga, \natkūrusia Lietuvos nepriklausomybę.
Sąjūdis apibūdinamas kaip tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius, o jo priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija.
PDF 233
O Sąjūdis – tautos frontas, suvienijęs plačiausius jos sluoks-\nnius, labai įvairių pažiūrų, tačiau dar sinkretišką nediferencijuotą Lietu-\nvos visuomenę, kurios priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija, \nkėlusi tautą visuotiniais, universaliais, pavergtai tautai ypač brangiais lais-\nvės, demokratijos, nepriklausomybės idealais.
1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
PDF 234
Lietuvių inteligentų būrys 1988 m. birželio 3 d. \nVilniuje Lietuvos mokslų akademijos salėje įsteigė Lietuvos Persitvarkymo \nSąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę.
Pradiniame etape Sąjūdis buvo siejamas su gorbačiovine perestroika, jo pagrindinis šūkis buvo „Viešumas, demokratija, suverenumas“.
PDF 235
Pradiniame etape Sąjūdis iš es-\nmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų eta-\npais siejo tik laisvos Lietuvos siekis. M. Gorbačiovas, rungdamasis su senąja \nSSKP vadovybe, buvo priverstas remtis reformas palaikančiomis jėgomis, \no LPS stengėsi remti Maskvoje pradėtas reformas ir siekė jas įgyvendinti \nLietuvoje.
Steigiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį sutarta nerinkti iniciatyvinės grupės vadovo.
PDF 235
Steigiant LPS apdairiai sutarta ne-\nrinkti iniciatyvinės grupės vadovo – \nposėdžiams pirmininkavo kiekvienas \nnarys iš eilės.
1988 m. birželio 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, o liepos 6 d. – Klaipėdoje.
PDF 235
Birželio 10 \ndieną LPS iniciatyvinė grupė įsteigta Kaune, liepos 6 – Klaipėdoje. Pirmieji \ntūkstantiniai mitingai pasisekė: birželio 24 dieną Gedimino (dab.
1988 m. spalio pabaigoje 1 200 Lietuvoje įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių.
PDF 236
1988 m. spalio pabaigoje \n1 200 Lietuvoje įregistruotų LPS grupių vienijo 300 000 narių, nes Sąjūdis \nbuvo atviras visiems Lietuvos žmonėms, o jo akcijose galėjo dalyvauti visi \nLietuvos gyventojai.
1988 m. spalio 22–23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime dalyvavo 1 021 delegatas.
PDF 236
Svarbiausiu įvykiu tapo 1988 m. spalio 22–23 d. LPS steigiamasis suva-\nžiavimas, kuriame dalyvavo 1 021 delegatas.
Per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą išrinktas 220 narių seimas, o lapkričio 25 d. jo tarybos pirmininku išrinktas Vytautas Landsbergis.
PDF 237
Per suvažiavimą išrinktas 220 narių seimas, jo tarybos pirmininku lap-\nkričio 25 d. išrinktas muzikologas Vytautas Landsbergis. Nuo šiol organi-\nzuotas liaudies judėjimas atrodė pasirengęs mesti iššūkį komunistų par-\ntijai.
1989 m. kovą rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą triuškinamai laimėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatai.
PDF 238
1989 m. lietuvių tautinis išsivadavimas įgijo politinį pobūdį. Jau tų \nmetų kovą vykusius rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą triuškinamai \nlaimėjo LPS kandidatai, o gruodžio 7 dienos konstitucijos pataisomis pa-\nnaikintas LKP valdžios monopolis valstybėje ir visuomenėje ir sudarytos \nsąlygos kurti įvairias politines partijas LPS atvėrė kelią legaliai dalyvauti \nšalies politiniame gyvenime.
1990 m. pradžioje LPS buvo viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimų kampanijos jėgų ir rengėsi nepriklausomybę atkurti parlamentiniu būdu.
PDF 239
1990 m. sausį–vasarį per rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą \nkampaniją susidūrė dvi pagrindinės jėgos: Lietuvos Persitvarkymo Sąjū-\ndis – tautinis judėjimas, ryžtingai ir atvirai skleidžiantis nepriklausomos \nLietuvos valstybės atkūrimo idėją, ir savarankiška LKP, paskelbusi popu-\nliarų, tačiau miglotą ir neapibrėžtą šūkį: „Lietuva be suvereniteto – Lietu-\nva be ateities.“ Iš pirmo žvilgsnio konfrontacijos tarp abiejų politinių jėgų \nnebuvo – LPS rengėsi Lietuvos nepriklausomybę atkurti parlamentiniu \nbūdu, o savarankiška LKP šiam planui nesipriešino.
1988 VI 3 įkuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.
PDF 21
1976 susikuria Helsinkio grupė. 1988 VI 3 įkuriamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. 1990 III 11 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepri- klausomybės atkūrimą.
Pradiniame etape Sąjūdis iš esmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų etapais siejo tik laisvos Lietuvos siekis.
PDF 235
Pradiniame etape Sąjūdis iš es-\nmės buvo gorbačiovinės perestroikos kūdikis, kurį su ankstesniais kovų eta-\npais siejo tik laisvos Lietuvos siekis.
1987, 1988 ir 1989 m. vasarą jaunimo muzikos koncertų žygiai per Lietuvą skleidė LPS idėjas ir drąsino režimo įbaugintus žmones.
PDF 235
Tokie jaunimo muzikos koncertų žygiai per Lietuvą vyko 1987, 1988 ir 1989 m. vasarą – jie buvo skirti LPS idėjoms skleisti ir išlaisvinti režimo įbaugintus žmones.
Atgimimo laikotarpiu Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o ne Lietuvos laisvės lyga, tapo pagrindine Lietuvos nepriklausomybę atkūrusia jėga.
PDF 233
Kol kas jų buvo mažuma. Nepaisant LLL nuolatinės kovos už Lietuvos laisvę, atgimimo laikotarpiu susikūręs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, o ne LLL tapo pagrindine jėga, atkūrusia Lietuvos nepriklausomybę. Atrodo, kad abiejų judėjimų takos- kyra galima laikyti ne vien jų taktikos nuostatas, bet ir skirtingas veiklos tradicijas.
Sąjūdis buvo tautos frontas, suvienijęs plačius Lietuvos visuomenės sluoksnius ir kėlęs laisvės, demokratijos bei nepriklausomybės idealus.
PDF 233
So-\nvietinio režimo žlugimo išvakarėse veikdama nelegaliai ir pusiau legaliai, \nji sulaukė Atgimimo epochos ir tapo pirmąja nacionalinio išsivadavimo \norganizacija. O Sąjūdis – tautos frontas, suvienijęs plačiausius jos sluoks-\nnius, labai įvairių pažiūrų, tačiau dar sinkretišką nediferencijuotą Lietu-\nvos visuomenę, kurios priekyje stovėjo mokslo ir kultūros inteligentija, \nkėlusi tautą visuotiniais, universaliais, pavergtai tautai ypač brangiais lais-\nvės, demokratijos, nepriklausomybės idealais. \nProtesto eisena Kauno Laisvės alėjoje Kaune 1972 m.
LPS įtaka visuomenėje didėjo, liepą–rugsėjį visoje Lietuvoje steigėsi iniciatyvinės grupės, vyko didžiuliai mitingai, kuriuose dalyvavo LPS iniciatyvinės grupės nariai.
PDF 236
Romualdas Ozolas).\nLPS įtaka visuomenėje didėjo, liepą–rugsėjį visoje Lietuvoje steigėsi \niniciatyvinės grupės, vyko didžiuliai mitingai, kuriuose dalyvavo LPS ini-\nciatyvinės grupės nariai. Sąjūdžio grupės pripažino Sąjūdžio iniciatyvi-\nnės grupės lyderystę, nors ją rinko tik vilniečiai.
LPS grupės pripažino Sąjūdžio iniciatyvinės grupės lyderystę, nors iniciatyvinę grupę rinko tik vilniečiai.
PDF 236
Romualdas Ozolas).\nLPS įtaka visuomenėje didėjo, liepą–rugsėjį visoje Lietuvoje steigėsi \niniciatyvinės grupės, vyko didžiuliai mitingai, kuriuose dalyvavo LPS ini-\nciatyvinės grupės nariai. Sąjūdžio grupės pripažino Sąjūdžio iniciatyvi-\nnės grupės lyderystę, nors ją rinko tik vilniečiai.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas priėmė bendrąją programą, įstatus ir 30 rezoliucijų politikos, kultūros, ekonomikos bei demokratijos klausimais.
PDF 236-237
Lietuva atsidūrė visuotinio dėmesio centre. Suvažiavimas priėmė bendrąją programą, įstatus, 30 rezoliucijų politikos, kultūros, eko- nomikos, visuomeninio gyvenimo, demokratijos ir kitais klausimais. LPS Bendrojoje programoje įvardytas pagrindinis siekis – remti socialistinės visuomenės persitvarkymą demokratijos ir humanizmo pagrindais, o tiks- las – viešumas, demokratija, respublikos valstybinis, ekonominis, kultūri- 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 237 nis suverenitetas, teisinė socialistinė valstybė, tačiau siekta sudaryti įspūdį, kad LPS remia SSRS vadovybės pradėtas reformas.
1988 m. lapkritį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aplinkoje visoje Lietuvoje reikalauta nepritarti SSRS konstitucijos pataisoms.
PDF 237
Nuo šiol organi-\nzuotas liaudies judėjimas atrodė pasirengęs mesti iššūkį komunistų par-\ntijai. LPS tapo visuomenine jėga, galinčia pateisinti visuomenės viltis ir \nlūkesčius, veikė kaip tarpininkas tarp vadovybės ir tautos, pradėtos kurti \npolitinės partijos. Tų metų lapkritį visoje Lietuvoje vykusiuose susirin-\nkimuose, mitinguose reikalauta nepritarti SSRS konstitucijos pataisoms, \nkurios numatė ne plėsti respublikų suverenumą, o stiprinti centralizaci-\nją, prieš tai surinkta 1,8 mln.
1989 m. LPS kandidatams laimėjus rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, lietuvių tautinis išsivadavimas įgijo politinį pobūdį.
PDF 238
1989 m. lietuvių tautinis išsivadavimas įgijo politinį pobūdį. Jau tų \nmetų kovą vykusius rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą triuškinamai \nlaimėjo LPS kandidatai, o gruodžio 7 dienos konstitucijos pataisomis pa-\nnaikintas LKP valdžios monopolis valstybėje ir visuomenėje ir sudarytos \nsąlygos kurti įvairias politines partijas LPS atvėrė kelią legaliai dalyvauti \nšalies politiniame gyvenime.
1990 m. sausį–vasarį rinkimų kampanijoje susidūrė LPS, skleidęs nepriklausomos Lietuvos atkūrimo idėją, ir savarankiška LKP.
PDF 239
1990 m. sausį–vasarį per rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą \nkampaniją susidūrė dvi pagrindinės jėgos: Lietuvos Persitvarkymo Sąjū-\ndis – tautinis judėjimas, ryžtingai ir atvirai skleidžiantis nepriklausomos \nLietuvos valstybės atkūrimo idėją, ir savarankiška LKP, paskelbusi popu-\nliarų, tačiau miglotą ir neapibrėžtą šūkį: „Lietuva be suvereniteto – Lietu-\nva be ateities.“ Iš pirmo žvilgsnio konfrontacijos tarp abiejų politinių jėgų \nnebuvo – LPS rengėsi Lietuvos nepriklausomybę atkurti parlamentiniu \nbūdu, o savarankiška LKP šiam planui nesipriešino.
1988–1990 m. Lietuvos Sąjūdžio kūrėjai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos aneksijos įveikimo ir Nepriklausomybės atkūrimo.
PDF 20-21
Vis dėlto šiandien į tokį vaidmenį pretenduoja ir 1988–1990 m. Lietu- vos Sąjūdžio, Baltijos kelio ir Lietuvos Nepriklausomybės kūrėjai, taip pat Sausio 13-osios (1991) herojai, kurie sugebėjo įveikti pusamžį trukusią Vienas žymiausių M. K. Čiurlionio kūrinių „Karalių pasaka“, 1909 m. Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 21 Sovietų Sąjungos aneksiją ir perestroikos bei naujo Atgimimo sąlygomis atkurti Nepriklausomybę.