Santrauka
Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbaidė – buvo poreikis, susiformavo tradicija. Etninės Lietuvos teritorija visoje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lankančių oficialias pradžios mokyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. | c-001 | |
| t-002 Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis išliko ir susiformavo tokio mokymo tradicija. | c-002 | |
| t-003 XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje oficialias pradžios mokyklas lankė 21 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių. | c-003 | |
| t-004 Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis virto tradicija. | c-002 | |
| t-005 XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje pradžios mokyklas lankė 21 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis išliko ir susiformavo tokio mokymo tradicija.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbai- dė – buvo poreikis, susiformavo tradicija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje oficialias pradžios mokyklas lankė 21 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Etninės Lietuvos teritorija vi- soje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lan- kančių oficialias pradžios mo- kyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a. pabaigoje pradžios mokyklas lan- kė vidutiniškai 66 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių, o Kauno gubernijoje tie skaičiai buvo ati- tinkamai 21 proc. ir 4 proc. Ta- čiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra be- maž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |