Santrauka
Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbaidė – buvo poreikis, susiformavo tradicija. Etninės Lietuvos teritorija visoje europinėje Rusijos imperijos dalyje išsiskyrė bene mažiausiu mokyklinio amžiaus vaikų, lankančių oficialias pradžios mokyklas, procentu – europinėje Rusijos imperijos dalyje XIX a.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Po 1863–1864 m. sukilimo daraktorinėmis vadintos slaptos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. |
| t-002 Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis virto tradicija. |
| t-003 XIX a. pabaigoje etninėje Lietuvoje oficialias pradžios mokyklas lankė itin maža mokyklinio amžiaus vaikų dalis. |
| t-004 Policijos persekiojamos daraktorinės mokyklėlės neišnyko, nes jų poreikis išliko ir susiformavo tokio mokymo tradicija. |
| t-005 XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje oficialias pradžios mokyklas lankė 21 proc. berniukų ir 4 proc. mergaičių. |
| t-006 Po 1863–1864 m. sukilimo vyskupas Motiejus Valančius per kunigus ragino kaimiečius neleisti vaikų į rusiškas mokyklas. |