Santrauka
Senosios Rusios žemės savaime prie LDK kaip švelnesnio okupanto nelinko, lietuvių ekspansijoje būta visko: ir tiesioginio nukariavimo, ir įtakos skleidimo kitais būdais, nes istorija nežino „savanoriškų“ pasijungimų prie didvalstybių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Užėmę svetimus kraštus, lietuvių kunigaikščiai iš pradžių palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras. | c-001 | |
| t-002 LDK užimtuose kraštuose lietuviai iš pradžių nekeisdavo susiklosčiusios tvarkos ir palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Užėmę svetimus kraštus, lietuvių kunigaikščiai iš pradžių palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Net dinastinės vedybos vykdavo tiesioginiu kariniu spaudimu. Lietuviai veikiausiai buvo tokie pat imperialistai kaip ir kiti, tik, užgro- bę svetimą kraštą, „nespausdavo“, t. y. iš pradžių nekeisdavo susiklosčiu- sios tvarkos. Tiksliausiai taktiką apibūdina lietuvių kunigaikščių posakis: „senovės negriauname, naujovių neįvedame“ – jie palikdavo senąsias kunigaikštijų struktūras (tai vėliau išvirs į sritines privilegijas, šiuolaiki- niais terminais – autonomijas).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |