Santrauka
Algirdas uždegęs titnagu kempine, paduodamas ją, atsako Maskvos valdovo pasiuntiniui: „Perduok tai valdovui ir pasakyk jam, kad mes, lietuviai, ugnies turime; o kadangi jis man grasina įžengsiąs į mano žemę po skaistaus pavasario ir po tykios vasaros, tai aš. „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti - turiu atremti į tavo Maskvos miesto sieną savi ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.“ Ir. “ Ir, užšokęs ant žirgo, paėmė ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį įsieną, 0 nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!“ Kovos kirviai 1368, 1370, 1372 m.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Algirdas Maskvos valdovo pasiuntiniui pareiškė, kad per Velykas atrems savo ietį į Maskvos Kremliaus sieną. | c-001 | |
| t-002 Prijojęs prie Maskvos miesto sienos, Algirdas atrėmė į ją ietį ir priminė, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Algirdas Maskvos valdovo pasiuntiniui pareiškė, kad per Velykas atrems savo ietį į Maskvos Kremliaus sieną.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Algirdas uždegęs titnagu kempine, paduodamas ją, atsako Maskvos valdovo pasiuntiniui: „Perduok tai valdovui ir pasakyk jam, kad mes, lietuviai, ugnies turime; o kadangi jis man grasina įžengsiąs į mano žemę po skaistaus pavasario ir po tykios vasaros, tai aš, jei dievas duos, būsiu pas jį per Velykas ir pabučiuosiu jį raudonu kiaušiniu, per skydą ietimi, o dievo padedamas, atremsiu savo ietį į jo Maskvos Kremliaus sieną, nes ne tas karys, kuris kariauja patogiu metu, o tas, kuris nepatogiu kariauti metu atskleidžia prie- šininkui savo karingą nusistatymą.“
46 ALGIRDO ŽYGIAI Į MASKVĄ 1368, 1370, 1372 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prijojęs prie Maskvos miesto sienos, Algirdas atrėmė į ją ietį ir priminė, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
„Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nedera kitaip pasielgti - turiu atremti į tavo Maskvos miesto sieną savi ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, kad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas buvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.“
Ir, užšokęs ant žirgo, paėmė ietį rankon, prijojo prie miesto ir atrėmė savo ietį įsieną, 0 nujodamas didžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, atmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!“
Kovos kirviai
1368, 1370, 1372 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |