Santrauka

Petras Dusburgietis šiame šaltinyje minimas kaip „Prūsijos žemės kronikos“ autorius. Leidinio įvade jis apibūdinamas kaip Ordino brolis kunigas, 1326 m. užbaigęs kroniką ir įteikęs ją magistrui; kronika buvo pratęsta iki 1330 m., o jos tekstas rodo autoriaus teologinį išsilavinimą. To paties leidinio pratarmėje autorius pats išdėsto kronikos paskirtį, užbaigimo datą ir nurodo, kad remiasi savo matytais, dalyvių papasakotais bei iš patikimų šaltinių perimtais dalykais.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“ pateikia unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą XIII-XIV a. pradžioje.
t-002 Petras iš Dusburgo nurodo, kad kroniką surašė ir užbaigė 1326 m., kad išsaugotų šventojo žygio atminimą būsimoms kartoms.
t-003 Petras Dusburgietis 1326 m. užbaigė savo kroniką, įteikė ją magistrui, o kūrinys buvo pratęstas iki 1330 m.
t-004 Petras iš Dusburgo aiškina, kad kronikoje aprašys Ordino įkūrimą, atsikėlimą į Prūsiją, karus ir įvykius, kuriuos pats matė, apie kuriuos pasakojo dalyviai arba kuriuos sužinojo iš patikimų šaltinių.
t-005 Dedikacijoje Petras iš Dusburgo tiesiogiai įvardija save tų pačių įžadų kunigu ir kronikos siuntėju Verneriui iš Orzelno.
t-006 Kronikos tekstas rodo, kad Petras iš Dusburgo turėjo teologinį išsilavinimą.
t-007 Kronikos tekstas rodo, kad Petras iš Dusburgo turėjo teologinį išsilavinimą.
t-008 Petras iš Dusburgo 1326 m. užbaigė savo kroniką ir įteikė ją magistrui.
t-009 Petras iš Dusburgo kronikos dedikacijoje prisistato kaip tų pačių šventųjų įžadų kunigas.
t-010 Petras iš Dusburgo rašė, kad į knygą sudėjo Ordino brolių karus ir užbaigė ją 1326 m.
t-011 Epocha, kurioje rašė Petras iš Dusburgo 3-asis XIV a.
t-012 Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ aprašė Vytenio įsiveržimą į Ordino žemes.
t-013 Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ ištrauka „Rūstus Dievo žmonių likimas“ pateikta apie Durbės mūšį.
t-014 Petras Dusburgietis pažymėjo, kad keturi tūkstančiai lietuvių niokojo Kuršo žemę, o po to stojo į mūšį.
t-015 Petras iš Dusburgo šiame šaltinyje apibūdinamas kaip Ordino brolis kunigas, 1326 m. užbaigęs savo kroniką ir įteikęs ją magistrui.
t-016 Petras Dusburgietis nurodytas kaip teksto „Rūstus Dievo žmonių likimas“ šaltinio autorius.
t-017 Petras iš Dusburgo nurodė, kad kronikoje aprašys Teutonų ordino įkūrimą, brolių atvykimą į Prūsiją ir karus Prūsijoje.
t-018 Petras Dusburgietis ir tarė: „Aukščiausias dievas padarė manyje ženklų ir stebuklų“.
t-019 Petras iš Dusburgo kronikos dedikacijoje kreipėsi į magistrą Vernerį iš Orzelno.
t-020 Narbutas Petrą Dusburgietį pasitelkia liudydamas, kad lietuvės vilkėjo drobinius baltus ir dažytus rūbus, o vasarą juos vilkėjo ir vyrai.
t-021 Narbutas rašo, kad Dusburgietis pridūrė, jog krikščionims nebuvo leidžiama prieiti prie apeigoms naudotų šventųjų šaltinių.
t-022 Narbutas aiškino, kad Dusburgietis vyriausiąjį žynį prilygino popiežiui, bet tokį palyginimą laikė menkai tinkamu dalykui pažinti.
t-023 Narbutas manė, kad Dusburgiečio aplinkos kryžiuočiai, nors ir cenzūruojami, išsaugojo senųjų vyriausiųjų žynių sąrašą.
t-024 Narbutas nurodo, kad Dusburgietis paliko pasakojimą apie vieną prūsų moterį pranašautoją.
t-025 Dusburgietis rašė, kad Romovėje gyvenęs krivis buvo gerbiamas kaip popiežius, o jo pasiuntiniai su ženklu sulaukdavo didelės pagarbos.
t-026 Narbutas svarstė, kad Dusburgietis galėjo nežinoti, kaip apibūdinti krivį, arba jo tekstas apie krivį galėjo būti nepilnas.
t-027 Narbutas teigė, kad Dusburgietis galėjo gauti tikriausių žinių apie tai, ką norėjo papasakoti apie stabmeldystės laikus.
t-028 Narbutas, perpasakodamas Dusburgietį, aiškino krivūlę kaip krivio turėtą lazdą ir įsakomąjį ženklą.
t-029 Teodoro Narbuto pasakojime Petras Dusburgietis minėjo Sūduvos valsčių Kirsowia, arba Kirsnavą, tarp Olecko ir Raigardo.
t-030 PRŪSIJOS ŽEMĖS KRONIKA Dedikacija Gerbiamam vyrui ir Kristuje pasišventusiam broliui Verneriui iš Orzelno, Šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistrui, deramą klusnumą sveikindamas reiškia brolis Petras iš Dusburgo, tų pačių šventųjų įžadų.
t-031 Vos šimtas metų buvo praėję nuo kryžiuočių atsi kraustymo ir vos truputį daugiau nei keturiasdešimt metų nuo visiško Prūsijos užkariavimo, kai Dusburgietis rašė tą prūsų tautos papročių ir įpročių apybraižą ir kai 1326 metais įteikė savo kroniką didžiajam.