grupe

Lenkijos valstybės taryba

institucija

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės valią, nebūta.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Po Krėvos sutarties bendrąjį valdovą Krokuvoje supo Lenkijos valstybės taryba.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos \nveiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos \nLenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu-\nvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu \natveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – \ntai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, \nkitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį \nsupo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos \nvalstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu-\nlemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
t-002vidutinis

Lenkijoje valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau pradėjęs veikti bajorų seimas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teig- ti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale.
t-004vidutinis

Bendrąjį valdovą Krokuvoje supo Lenkijos valstybės taryba.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos\nveiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos\nLenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu-\nvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu\natveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju –\ntai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur,\nkitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį\nsupo Lenkijos valstybės taryba.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas