Po Krėvos sutarties bendrąjį valdovą Krokuvoje supo Lenkijos valstybės taryba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos \nveiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos \nLenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu-\nvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu \natveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – \ntai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, \nkitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį \nsupo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos \nvalstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu-\nlemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
Lenkijoje valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau pradėjęs veikti bajorų seimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teig- ti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale.
Lenkijos valstybės taryba greta monarcho įkūnijo Lenkijos valstybingumą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės\ntaryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo\nkunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va-\nlią, nebūta.
Bendrąjį valdovą Krokuvoje supo Lenkijos valstybės taryba.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos\nveiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos\nLenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu-\nvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu\natveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju –\ntai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur,\nkitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį\nsupo Lenkijos valstybės taryba.