Santrauka
Vien Kauno gubernijoje tokių žiaurių egzekucijų buvo padaryta net 117.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Kauno gubernijoje vienas pirmųjų sukilimo organizatorių buvo kunigas Antanas Mackevičius. | c-001 | |
| t-002 Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai kovėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene. | c-002 | |
| t-003 1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai. | c-003 | |
| t-004 Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno gubernijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc. | c-004 | |
| t-005 Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus. | c-005 | |
| t-006 Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kauno gubernijoje vienas pirmųjų sukilimo organizatorių buvo kunigas Antanas Mackevičius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kauno gubernijoje vienas pirmųjų su- kilimo organizatorių buvo kunigas An- tanas Mackevičius. 1863 m. kovo 20 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai kovėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Per 1863 metus atkakliausiai sukilėliai ko- vėsi su caro kariuomene Kauno gubernijoje, kurioje įvyko 168 mūšiai ir susidūrimai su caro kariuomene. Vilniaus gubernijoje - 81 mūšis, Augustavo gubernijoje, į kurią įėjo lietuviškoji Užnemunė - 62 mūšiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos pri- skirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino guberni- joms, todėl caro valdžia etnografiškai lietuviška ėmė laikyti tik Kauno gu- berniją, o Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors vakarinėje Vilniaus gubernijos dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji. Nuo ketvirtojo dešimtmečio rusiška administracinio teritorinio val- dymo sistema įvesta ir Kongresinėje Lenkijoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno gubernijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno guber- nijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc. ir 52 proc. Sužlugdyta ir valdžios užmačia pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną kirilika.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), be to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti ir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais). Apskritai teritoriniai Lietuvos projektai keitėsi keičiantis tarptautinei si- tuacijai – niekas negalėjo pasakyti, kokio dydžio valstybe ji galėtų tapti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviai pretendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuviai pre- tendavo į buvusias Rusijos imperijos Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardi- no gubernijų žemes, kurias ir Rusijos vyriausybės tradiciškai vadindavo lietuviškomis. Nors dalį tų žemių derybų metų jau kontroliavo Lenkija, A.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |